„Teorinių galimybių yra pačių įvairiausių, bet aš jų
nesvarstau. Kaip kareivis Šveikas yra sakęs: „Negali būti taip, kad
nebūtų kaip nors“, - trečiadienį klausiamas, kaip vertina tokią
galimybę ir ar pasiruošęs vadovauti mažumos Vyriausybei, sakė
ministras pirmininkas.
„Treji metai šitas klausimas yra nuolat užduodamas, treji metai
turime tą patį atsakymą: negali būti taip, kad nebūtų kaip nors“, -
pridūrė premjeras.
Mažumos Vyriausybės galimybės neatmetė Seimo pirmininkė Irena
Degutienė.
„Aišku, visaip gali atsitikti. Politikoje vieną dieną gali būti
vienoks matymas, kitą dieną gali būti kitoks matymas. Tai niekada
nieko negali atsisakyti ir niekada negali prognozuoti, ypač esant
tokiai situacijai, kokia šiandien yra situacija, kas bus rytoj. Bet
įmanomi visokie būdai“, - trečiadienio rytą „Žinių radijuje“
klausiama, ar negalvojama apie mažumos Vyriausybę politiniuose
sluoksniuose, pareiškė I.Degutienė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia nematanti rimtos grėsmės
žlugti valdančiajai koalicijai. Tiesa, ji neatmeta, kad dirbti
galėtų ir mažumos Vyriausybė.
Mažumos Vyriausybė tampa tada, kai parlamente neturi ją
palaikančios daugumos. Mažumos Vyriausybę toleruojančios frakcijos
atsiduria tarp valdančiųjų ir opozicijos frakcijų. Jos, nors ir
nedalyvauja valdančiojoje mažumoje, nuolat kalbinamos palaikyti
Vyriausybę ir atitinkamai balsuoti, siekiant užtikrinti parlamento
daugumą. Praradusi paramą Vyriausybė gali netekti palaikymo ir
veiksnumo. Mažumos Vyriausybė buvo vadovaujant socialdemokratui
Gediminui Kirkilui.
Pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje išsiskyrė frakcijų
nuomonė dėl naujų mokesčių ir „Sodros“ įmokų pervedimo į privačius
pensijų fondus. Tam labiausiai prieštarauja liberalai.
