Tuo metu vadinamuosius prabangos mokesčius šalies vadovė
įvertino palankiai.
„Labai norėčiau aiškiai dabar pasakyti, kad nepalaikysiu
biudžetinių problemų sprendimo, jeigu tai bus daroma esamų ar
būsimų pensininkų sąskaita“, - trečiadienį Birštone
žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė teigė, jog palaikys mokesčius brangiam nekilnojamajam
turtui.
„Norėčiau paminėti, kad tokie prabangos mokesčiai, kaip
brangiam nekilnojamajam turtui, turėjo būti seniai įvesti, nes jie
vykdo prevencinę funkciją prieš spekuliaciją ir prieš burbulų
susidarymą, kokį mes pergyvenome prieš kelerius metus. Taigi tokie
mokesčiai yra sveikintini ir aš juos palaikysiu“, - kalbėjo šalies
vadovė.
Ji taip pat pridūrė, kad galia yra protingas kriterijus
apmokestinant automobilius.
„Įvairūs būdai galimi. Jeigu kalbame tiktai apie brangias
(transporto) priemones, tai, aišku, dažniausiai brangios ir būna
labai galingos. Įvairios šalys įvairų kriterijų pasirenka. Mes
kol kas kalbame apie prabangos mokesčius, o ne apskritai transporto
priemonių apmokestinimą. Tuomet galia yra pakankamai racionalus
pagrindas“, - sakė D.Grybauskaitė.
Vyriausybei grėsmės nemato
Prezidentė sako nematanti rimtos grėsmės žlugti valdančiajai koalicijai,
tačiau neatmeta, kad dirbti galėtų ir mažumos Vyriausybė.
„Rimtos grėsmės nematau“, - trečiadienį Birštone
žurnalistams sakė šalies vadovė, paklausta, ar mato grėsmę
valdančiajai koalicijai.
„Net jeigu ir koalicijos partneriai nesusitartų, mažumos
Vyriausybė laisvai gali dirbti. Tokia praktika yra bet kokioje kitoje
demokratinėje valstybėje. Viešųjų ryšių akciją daro visi
(koalicijos) partneriai, ir tai rodo tam tikrą mūsų politinės
kultūros nebrandumą“, - pridūrė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, anksčiau koalicijos nariai per susitikimą
Prezidentūroje buvo sutarę dėl kompromisinio kitų metų biudžeto
projekto, bet po to ėmė kalbėti kitaip.
„Dar mano kabinete buvo praktiškai suderėtas kompromisas. Bet
vėliau politiniai partneriai pradėjo daryti viešųjų ryšių
akcijas ir mėgino pasirodyti kas gražiau viešojoje erdvėje. Tai
tą spektaklį ir matome. Labai tikiuosi, kad koalicijos partneriai
artimiausiu metu susitars“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Finansų ministerijai nuo 4,7 iki 2,5 proc. sumažinus ūkio
augimo prognozę ir maždaug 1 mlrd. litų mažėjant anksčiau
prognozuotam mokesčių surinkimui, Vyriausybė pasiūlė
vidutiniškai 4 proc. sumažinti visas valstybės išlaidas,
įskaitant „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus, o
senatvės ir invalidumo pensijas atstatyti tik 50 procentų. Tačiau
pastarajam siūlymui pasipriešino prezidentė, Seimo pirmininkė ir
dalis valdančiosios koalicijos partnerių, todėl skubiai ieškoma
būtų, iš kur gauti dar iki 250 mln. litų.
Siekiama, kad kitų metų viešųjų finansų (fiskalinis)
deficitas neviršytų 3 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto
(BVP).
Konservatorių ir opozicijos iniciatyva parlamente kelią skinasi
siūlymai apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, galingus
automobilius ir kitąmet antros pakopos pensijų fondams iš „Sodros“
nebepervesti 2 proc. socialinio draudimo mokesčio. Tam prieštarauja
valdančiojoje koalicijoje esantis Liberalų sąjūdis bei Liberalų
ir centro sąjunga.