Anot I. Degutienės, Lietuva, inicijuodama naujus mokesčius, elgiasi kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, įgyvendinančios euro zonos gelbėjimo projektus.
„Prabangaus ir nekilnojamojo turto, ir transporto priemonių mokesčių įvedimas turi, pirmiausia, ne vieną, o kelis tikslus. Pirmasis - sunkmečio metu visiems socialiniams sluoksniams dalintis atsakomybės naštą reikia, mažinti didžiausią Lietuvoje turtinę atskirtį tarp visų ES irgi turime. Antrasis tikslas - papildyti valstybės biudžetą. (...) Apgailestauju, kad iki šiol tie mokesčiai nebuvo įvesti“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė Seimo Pirmininkė.
I. Degutienės teigimu, iki šiol ES tik Lietuva ir Kipras neturi „prabangos“ apmokestinimo. Kalbėdama apie indėlių palūkanų apmokestinimą, parlamento vadovė priminė, kad Švedijoje palūkanos apmokestinamos taikant 30 proc. tarifą, Estijoje - 21 proc., Latvijoje - 10 proc., Didžiojoje Britanijoje - iki 40 proc. ES vidurkis siekia 25 proc.
„Taigi mes einame lygiai tuo pačiu keliu. Ten, kur buvome namų darbų nepadarę, tai darome dabar. Kiti sako, kad netinkamas laikas pasirinktas. Manau, kad laikas kaip tik labai tinkamas pasirinktas todėl, kad, jeigu nesugebėjome susitvarkyti, kuomet buvo ir ekonomikos augimas, ir, reikia pripažinti, ne visa mokesčių sistema Lietuvoje yra sutvarkyta, galų gale iki šiol nėra visuotino pajamų ir turto deklaravimo, tai, esant krizinei situacijai, tikrai reikia staigiai viską tvarkyti, galbūt po to bus galima tobulinti“, - komentavo I. Degutienė ir neatmetė, kad „prabangos“ apmokestinimo kriterijai dar gali keistis.
Antradienį Seimas po pateikimo „palaimimo“ Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas „prabangai“ apmokestinti, po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Linkstama 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Seimas taip pat buvo linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. „Sodros“ įmokų. Tiesa, parlamentarai iki pavasario atidėjo sprendimą dėl progresinių mokesčių įvedimo.