„Aišku, visaip gali atsitikti. Politikoje vieną dieną gali būti vienoks matymas, kitą dieną gali būti kitoks matymas. Tai niekada nieko negali atsisakyti ir niekada negali prognozuoti, ypač esant tokiai situacijai, kokia šiandien yra situacija, kas bus rytoj. Bet įmanomi visokie būdai“, - trečiadienio rytą „Žinių radijuje“ klausiama, ar negalvojama apie mažumos Vyriausybę politiniuose sluoksniuose, pareiškė I. Degutienė.
Mažumos Vyriausybė tampa tada, kai parlamente neturi ją palaikančios daugumos. Mažumos Vyriausybę toleruojančios frakcijos atsiduria tarp valdančiųjų ir opozicijos frakcijų. Jos, nors ir nedalyvauja valdančiojoje mažumoje, nuolat kalbinamos palaikyti Vyriausybę ir atitinkamai balsuoti, siekiant užtikrinti parlamento daugumą. Praradusi paramą Vyriausybė gali netekti palaikymo ir veiksnumo. Mažumos Vyriausybė buvo vadovaujant socialdemokratui Gediminui Kirkilui.
Pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje išsiskyrė frakcijų nuomonė dėl naujų mokesčių ir „Sodros“ įmokų pervedimo į privačius pensijų fondus. Tam labiausiai prieštarauja liberalai.
Prabangos mokesčiai - dar ne kitąmet?
Seimo Pirmininkė nesiima vertinti, ar tikslinga Seimui šiais metais nepriimti vadinamųjų prabangos mokesčių, patvirtinti tokį kitų metų valstybės biudžetą, kokiam buvo pritarta po antrojo svarstymo, o balandį jį peržiūrėti. Būtent tokį pasiūlymą antradienį išsakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
"Diskusija vakar buvo ir šiuo klausimu, tačiau dar galutinio sprendimo neturime, galbūt šiandien susitarsime", - sakė I. Degutienė.
Parlamento vadovė patikslino, kad tikimasi susitarti dėl įstatymų ir biudžeto priėmimo.
"Tikrai nenorėčiau užbėgti už akių, kol neturime tvirto, bendro apsisprendimo, tikrai nenorėčiau komentuoti", - teigė Seimo Pirmininkė.
Antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas pasiūlė kitąmet po pirmojo ketvirčio biudžetą peržiūrėti. Esą iki to laiko Vyriausybė turėtų parengti mokesčių korekcijas.
Antradienį Seimas po pateikimo "palaimimo" Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą, kuris, pasak Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo, skirtas "prabangai" apmokestinti, po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Linkstama 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą. Seimas taip pat buvo linkęs kitais metais nepervesti į kaupiamuosius pensijų fondus 2 proc. "Sodros" įmokų. Tiesa, parlamentarai iki pavasario atidėjo sprendimą dėl progresinių mokesčių įvedimo.
Seimas, praėjusią savaitę apsvarstęs patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuriame apie 4 proc. mažėja išlaidos, tik iš dalies atkuriamos sumažintos senatvės pensijos, jam pritarė. Svarbiausią šalies finansinį dokumentą numatoma priimti gruodžio 20-ąją.