„Pasitikti Naujus metus be biudžeto Lietuvai yra gerokai blogiau
nei pasitikti Naujus metus su biudžetu, kadangi negebėdami susitarti
dėl biudžeto mes tokį signalą ir pasiųsime, kad mes negebame
susitarti“, - interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė
I,Šimonytė.
Ji teigė mananti, kad biudžetas bus patvirtintas, nes tai svarbu
ir dėl iššūkių, kurie Vyriausybės laukia kitais metais, -
pirmiausia dėl to, kad ji turės išpirkti 1 mlrd. eurų (3,453 mlrd.
litų) euroobligacijų emisiją.
„Manau, kad biudžetas bus patvirtintas toks, koks jis yra
Vyriausybės pateiktas, nesvarbu, ar bus pakeisti sprendimai dėl
pensijų, numatant kompensuojančius mechanizmus, - vistiek skirtumas
pajamų ir išlaidų bus dar mažesnis nei šiemet ar pernai, ir tai,
manau, yra labai gerai. Bet reikia nepamiršti, kad mes kitais metais
turime kitų finansinių iššūkių - turėsime sklandžiai
perfinansuoti 2002 metais išleistą didelę obligacijų emisiją,
dėl to man asmeniškai yra svarbu, kad biudžetas kuo korektiškesnis
būtų priimtas kaip įmanoma greičiau“, - kalbėjo finansų
ministrė.
I.Šimonytė teigė mananti, kad lengvatų, pavyzdžiui,
apmokestinant indėlių palūkanas, atsisakymas yra „pirmas
kandidatas“ mokesčių sistemai peržiūrėti: „Tokie bendresni
sprendimai, jie taip pat turėtų būti svarstomi, tik labai abejoju,
kad yra galimybės svarstyti mokesčių sistemos pokyčius šiuo
metu“.
Finansų ministrės manymu, dabartiniame politinio ciklo etape,
kai artėja Seimo rinkimai, yra labai sunku susitarti dėl
fundamentalių sprendimų, pavyzdžiui, brangaus turto apmokestinimo,
iš kurio Europos valstybės gauna apie 2 proc. bendrojo vidaus
produkto pajamų.
„Jeigu nepavyko dėl to susitarti 3 metus iki šių metų, ir
akivaizdu kad Lietuvoje nuomonės apie mokesčius yra labai radikalios
(...). Tų fundamentalių sprendimų, matyt, sunku tikėtis, kad
pavyktų rasti, o tai reiškia, kad taupymas iš esmės vyksta
išlaidų sąskaita, ir kai kuriose srityse tikra nėra problemų dėl
to. Bet kažkuriose srityse, tokiose, kaip krašto apsauga ar
panašios, išlaidų mažinimas yra išsėmęs pats save, tai
akivaizdu, kad nors mokesčių didinimas nėra geras, bet išlaidų
beatodairiškas mažinimas ir dar visoms sritims vienodu procentu taip
pat nėra labai išmintinga“, - kalbėjo I.Šimonytė.
Finansų ministrė priminė, kad mokesčių našta Lietuvoje yra
viena mažiausių Europoje, tačiau kartu pripažino, kad mokesčių
sistema yra nesubalansuota.
„Lietuvoje darbas apmokestinamas labai stipriai, netgi pagal
Europos Sąjungos mastelius, bet kai kurių mokesčių, kurie kitoms
valstybėms yra būdingi, tarkime, to paties turto, automobilių
mokesčio Lietuva neturi. Iš tokių mokesčių kitos ES šalys renka
apie 2 proc,. BVP, tai yra pie 2 mlrd. litų - tai yra labai daug.
Negaliu įsivaizduoti tokio turto mokesčio, kuris iš karto galėtų
tokias sumas generuoti, mes net atsisakome svarstyti tokius klausimus,
ir iš esmės paliekame tą pačią nesubalansuotą sistemą. Ir kas
dar blogiau, kad mes stengiamės visas sritis finansuoti taip, kaip
finansuoja ES, akivaizdu, kad tą įmanoma daryti tik skolon“, -
kalbėjo I.Šimonytė.
Seime šiuo metu diskutuojama, kokiu mastu nuo Naujųjų metų
turėtų būti atkurtos sumažintos pensijos. Vyriausybė pasiūlė 4
proc. sumažinti visas valstybės išlaidas ir nuo kitų metų atkurti
pusę sumažintų pensijų, dėl likusios pusės spręsti kitais
metais, kai bus aiškesnė ekonominė padėtis.
Tačiau Seimas ieško būdų, kaip atkurti 100 proc. sumažintų
pensijų jau nuo sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad reikia rasti
papildomai 250 mln. litų. Siūloma įvesti prabangos mokesčius ir
nebepervesti 2 proc. „Sodros“ įmokų į privačius pensijų fondus.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po antradienį vakare vykusio
pasitarimo su premjeru Andriumi Kubiliumi, Liberalų sąjūdžio bei
Liberalų ir centro sąjungos atstovais sakė, kad labiausiai
nesutariama dėl dalies opozicijos ir konservatorių siūlymo metams
sustabdyti 2 proc. pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų
fondus. Tam prieštarauja liberalai.
Kitąmet nepervedus nė lito į privačius pensijų fondus,
„Sodros“ biudžete liktų apie 400 mln. litų. Šios lėšos iš
dalies leistų nuo sausio 1-osios atkurti 2009 metais sumažintas
senatvės pensijas.
I.Degutienės teigimu, partneriai sutaria, kad pensijas reikia
atkurti 100 proc., o biudžeto deficitas kitąmet negali viršyti 3
proc. bendrojo vidaus produkto. Ji vylėsi, kad koalicijos partneriams
artimiausiu metu pavyks rasti sutarimą.
„Atkreipčiau dėmesį, kad net pagal Vyriausybės pasiūlytą
variantą išlaidos pensijoms kitų metų biudžete yra 0,5 mln. litų
didesnės nei šiais metais, nes būtų atkurta pusė pensijų
sumažinimo ir visiškai atsiskaityta su pensininkais už 1995-2002
metais buvusį pensijų mažinimą. 0,5 mlrd. litų prieaugis yra
tikra solidi suma“, - radijui kalbėjo I.Šimonytė.
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė galingų automobilių,
brangus būsto, indėlių palūkanų apmokestinimui, progresinių
mokesčių įvedimui ir įmokų į privačius pensijų fondus
sustabdymui. Už šiuos projektus daugiausia balsavo konservatoriai ir
dalis opozicijos, liberalai bei liberalcentristai buvo prieš arba
susilaikė.