Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tokį
nusikaltimą priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų,
tad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalės pradėti ir
tuomet, kai nebus aukos raštiško pareiškimo.
„Kalbant labai buitiškai, jei anksčiau auka vaikščiodavo po
kaimą sumušta, ir pasakydavo, kad nerašys pareiškimo, policija
nieko negalėjo padaryti prieš smurtautoją. Jei anksčiau
ikiteisminis tyrimas buvo pradedamas tik aukos raštišku prašymu,
dabar prašymo nereiks“, - BNS sakė Policijos departamento Viešosios
policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus
viršininkas Sigitas Urbonas.
Pasak S.Urbono, anksčiau pagal iškvietimą dėl buitinio
konflikto atvažiavę pareigūnai, nesant aukos pareiškimo, iš
esmės prieš smurtautoją negalėjo imtis jokių priemonių. Dabar
tokiu atveju smurtautojas bus išvežamas, o per 48 valandas teismas
spręs dėl jo iškeldinimo, taip pat bus bendraujama su auka.
„Jei policijoje gaunama informacija apie smurto atvejį, auka iš
esmės negalės susitaikyti, atsiimti pareiškimo, o mes tą asmenį
galėsim iškeldinti, kontroliuoti. Ir reikia pabrėžti, kad ginsime
ne tik moteris, bet ir vyrus, vaikus, nes jie irgi tampa smurto
artimoje aplinkoje aukomis“, - sakė policijos atstovas.
Jis taip pat tvirtino, jog kol kas per anksti vertinti, ar
policija pasirengusi tokio įstatymo įgyvendinimui, nes, pasak
pareigūno, tai paaiškės įstatymui pradėjus veikti.
„Pasakyti, kad esame pasirengę, būtų labai drąsu. Ar
pasiruošėme tinkamai, paaiškės po kelių savaičių, kai
pamatysime, kokios daromos klaidos. Įstatymas naujas, todėl iš
padžių tikrai bus nesusikalbėjimų, visokių atvejų. Bet galiu
pasakyti, kad mes ruošiamės labai stropiai, darysime viską, kad
pakeistume visuomenės požiūrį ir auką įtikintume, kad valstybė
gali ją apginti“, - sakė S.Urbonas.
Jis sakė, jog diskusijos, pasitarimai dėl įstatymo
įgyvendinimo praktikos vyksta „visais lygiais, ir pačioje
policijoje, ir kartu su prokuratūra, ir su visais rajoniniais
komisariatais“, yra parengtos atskirų veiksmų tvarkos.
Seimo pavasarį priimtas ir gruodžio 15 dieną įsigaliojantis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad
policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje įvykį,
nedelsdamas imasi priemonių apsaugoti smurtą patyrusį asmenį ir,
atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pradeda ikiteisminį
tyrimą. Smurtą patyręs asmuo skundo neteikia.
Jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, siekiant
apsaugoti auką, smurtautojas įpareigojimas laikinai išsikelti iš
gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu,
smurtautojui gali būti uždrausta artintis prie smurtą patyrusio
asmens., ieškoti kontaktų su juo, bendrauti. Šias priemones
ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ne vėliau kaip per 48 valandas.
Teisėsaugos pareigūnai ne kartą yra pabrėžę, kad iki šiol
galiojantis teisinis reguliavimas jiems yra surišęs rankas kovojant
su smurtu šeimoje, mat be raštiško nukentėjusiojo skundo beveik
neįmanoma pradėti tyrimų. Be to, ir pradėjus tyrimą smurtautojas
gali gyventi drauge su auka.
Policija per metus sulaukia per 40 tūkst. pranešimų dėl
konfliktų šeimoje. Dėl smurto šeimoje šių metų pirmąjį
pusmetį pradėtas 471 ikiteisminis tyrimas, surašyta 2 tūkst. 80
administracinių teisės pažeidimų protokolų.
Eurobarometro apklausa rodo, kad beveik pusė (48 proc.) Lietuvos
gyventojų šeimoje ar tarp draugų pažįsta bent vieną moterį,
kuri yra buvusi bet kurios rūšies smurto auka namuose. Taip pat
beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje savo šeimoje arba
tarp draugų teigė pažįstantys asmenį, kuris yra panaudojęs bet
kokios rūšies smurtą prieš moterį.
Tai didžiausi rodikliai visoje Europos Sąjungoje (ES).
Vidutiniškai ES asmenį, kuris yra smurtavęs prieš moterį, draugų
ir šeimos rate nurodė žinantys maždaug penktadalis apklaustųjų.
Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, nuo smurto šeimoje
kasmet Lietuvoje žūva apie 20 moterų.