Studiją Pakruojo rajono savivaldybės užsakymu parašė bendrovė „Nacionalinių projektų valdymas”. Jau per dokumento pristatymą bendrovės direktorė Rūta Kastanauskienė užsitraukė vietos gyventojų pyktį, nes išsipildė nuogąstavimai dėl Siečių ir Palašmenio kaimų.
Studijoje šios vietovės pažymėtos kaip tinkama gyvulininkystės plėtrai vieta, o būtent čia kiaulides plėsti siekia investuotojai iš Danijos.
Žemėlapis įtarimų sukėlė ir vietos politikams. Tarybos narys Gediminas Grybė apstulbo išvydęs, kad greta Grikpėdžių irgi numatyta vieta gyvulininkystės kompleksui.
Politikui tapo aišku, kodėl skubiai uždaryta Grikpėdžių mokykla – jos kaimynystė būsimajam kompleksui būtų buvusi neįveikiama kliūtis.
Dar daugiau minčių kilo studiją išnagrinėjusiems aplinkosaugininkams.
„Šiam dokumentui trūksta kokybės, privelta gausybė vaikiškų klaidų”, – pripažino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausioji specialistė Laima Statkienė.
Dokumente nepažymėtos vietovės ekologinei, smulkiajai, vidutinei ir stambiajai gyvulininkystei, net neapskaičiuota, kiek dabar rajone auginama gyvulių, kiek jų gali būti ateityje.
Rengėjai neatsižvelgė į pažangaus ūkininkavimo taisykles ir patarimus dėl geriausiai prieinamų gamybos būdų intensyviai gyvulininkystei plėtoti ir mėšlui tvarkyti.
Jei specialistai būtų nepastebėję šių klaidų, jos būtų atsiradusios Pakruojo rajono specialiajame plane, o tai būtų atvėrę kelius kiaulidžių plėtrai.
„Aš nežinau, ar suklysta sąmoningai. Bet galiu pasakyti, kad tokius dokumentus turėtų rengti specialistai”, – „Lietuvos rytui” sakė L.Statkienė.
Įtariama, kad studiją bandyta parengti tokią, kokios reikia užsakovams.
Pakruojiečiai garsėja šalyje dėl kovos su kiaulidžių plėtra. Smarvės neapsikentusių aktyvistų pastangomis jau sustabdyta ne vieno komplekso statyba.