„Tvarkiečiai“ siūlo iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“.
Pasak V.Mazuronio, negalima iki gyvos galvos atimti galimybės politikui kandidatuoti į Seimą.
„Mums atrodo, kad jis negali būti Seimo nariu, negali eiti tų pareigų iki kitų Seimo rinkimų, nes tiktai rinkėjas gali ir turi teisę nuspręsti, ar jis pasitiki politiku, ar nepasitiki. Mūsų darbdavys yra rinkėjas“, - sakė V.Mazuronis.
Pasak jo, Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatino 2011 m. sausio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje „R.Paksas prieš Lietuvą“.
Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
Stasys Šedbaras siūlo įteisinti, kad „Seimo nariu negali būti
renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš
užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jei nuo
sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti mandatą
įsigaliojimo dienos nepraėjo aštuoneri metai“.
„Įteisinus aštuonerių metų terminą būtų nustatytas protingas
(dviejų Seimo kadencijų) rinkimų teisės ribojimo terminas. Manau,
kad viena kadencija būtų per maža kaina, jeigu šiurkščiai pažeidei
Konstituciją arba šiurkščiai sulaužei priesaiką. Aštuoneri metai -
tai būtų adekvati sankcija“, - per Seimo posėdį sakė S. Šedbaras.
Paklaustas, ar tokia įstatymo pataisa liestų ne tik R. Paksą,
bet ir kitus politikus, S. Šedbaras užtikrino, kad „tokia Seimo
rinkimų įstatymo norma būtų taikoma visiems Seimo nariams, net tik
R. Paksui“.
Už S. Šedbaro pasiūlytą Seimo rinkimų įstatymo pataisą po
pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 11
parlamentarų.
Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektų rengimą paskatino
2011 m. sausio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas
byloje „Paksas prieš Lietuvą“.
EŽTT Didžioji Kolegija nustatė, kad Seimo rinkimų įstatyme
įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas pareiškėjui
dalyvauti Seimo rinkimuose pažeidžia Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3
straipsnį „Teisė į laisvus rinkimus“. Teismas konstatavo, kad
demokratinėje santvarkoje lemiamas vaidmuo šios sankcijos nustatymo
procese turi būti suteiktas rinkėjams ir tik jie turi teisę
nuspręsti, ar jie rinkimuose atnaujins savo pasitikėjimą
suinteresuotuoju asmeniui, ar ne.
Šiuo metu galiojančiame Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnyje
nustatyta, kad asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas
iš einamų pareigų arba buvo panaikintas Seimo nario mandatas,
negali būti renkamas Seimo nariu. Tai yra, įtvirtintas nuolatinis
ir negrįžtamas draudimas būti renkamam į Seimą.