Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir
politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje docentas Tomas
Janeliūnas sakė, kad Lietuvos diplomatai susiduria su komunikaciniu
iššūkiu - kaip neįžeidžiant užsienio partnerių suprantamai ir
įtikinamai paaiškinti šalies gyventojams, kad pasaulis už Lietuvos
sienų nėra „rožinis“.
„Pranešimas, kuris yra skirtas mūsų visuomenei, turėtų nešti
ir tam tikrą žinią, kokia iš tikrųjų yra situacija. Tai, kad už
Lietuvos sienų pasaulis tikrai nėra rožinis, kad nėra vien tik
draugiški glėbesčiavimaisi su visais esamai kaimynais. Pastaruoju
metu aplinka Lietuvai tampa vis mažiau draugiška, tačiau tai
nereiškia, kad dėl to yra kalta Lietuvos diplomatija arba mūsų
politika. Tą reikėtų aiškiai ir drąsiai pripažinti“, - sakė
politologas.
2011 metų Lietuvos užsienio politikos aptarime dalyvavo ir
Užsienio reikalų ministerijos vadovybė - užsienio reikalų
ministras Audronius Ažubalis, viceministras Evaldas Ignatavičius,
politikos direktorius Vytautas Leškevičius, kiti diplomatai.
Pasak T.Janeliūno, Lietuva yra maža šalis, neturinti galios
paveikti didžiųjų valstybių interesus ir neretai tampanti jų
žaidimų įrankiu.
„Tačiau vien toks pripažinimas, kad mes ne viską galime ir kad
mums reikia išmokti gyventi ne itin palankioje aplinkoje, manau, yra
sąžiningas ir teisingas būdas ruoštis ne visada laimingiems
įvykiams. Tų įvykių šiais metais tikrai pasitaikė, pavyzdžiui
Alesio Beliackio ar Michailo Golovatovo istorijos“, - sakė TSPMI
atstovas.
„To rožinio pasaulio matymo atsisakymas, manau, visuomenei taip
pat būtų labai naudingas, nes jai reikėtų žinoti ir turėti
blaivų vertinimą, kas vyksta už Lietuvos sienų, kodėl tai vyksta
ir kaip reaguoti ne tik Lietuvos diplomatams, bet ir visuomenei“, -
teigė T.Janeliūnas..
Jam antrino ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos
mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis,
pažymėjęs, kad Lietuva yra ne geopolitinis veikėjas ar juo labiau
centras, o subjektas, dėl kurio kovoja įvairios aplinkinės jėgos.
Problema jis įvardijo tai, kad geopolitiniu požiūriu Lietuvos
visuomenės tapatybė yra dvilypė ir neretai antivakarietiška.
„Šiuolaikinę tapatybę mes turime 100 metų, ji nėra tokia
sena, kaip mes dažnai įsivaizduojame. Iš principo Lietuvos elitas
dabar laikosi kitos pozicijos, tačiau masiniame lygmenyje mes turime
dvilypumą. Lenkai tokio ambivalentiškumo kaip pas mus neturi, jie
neturi antivakarietiško naratyvo, kuris Lietuvoje pakankamai gyvas.
Jeigu atsiverčiame dienraštį, kuris skelbiasi vienu tautiškiausių
Lietuvoje, pamatysi, koks naratyvas ten yra brėžiamas. Tai iš
esmės antivakarietiškas, antikrikščioniškas naratyvas“, - teigė
Š.Liekis.
Politologo nuomone, Lietuvai būdingas geopolitinis dvilypumas,
neapibrėžtumas ir dažnai „antivakarietiškas naratyvas“ gali tapti
kliūtimi formuojant užsienio politikos kryptis.
„Labai dažnai žiūrime stagnatoriškai - jeigu šitą dalyką
J.Basanavičius suformulavo, tai jau amžių amžiams. Bet
neužmirškime, kad tas pats J.Basanavičius 1914 metais parašė
deklaraciją, kurioje sakė, kad „aš būsiu ištikimas ir nuoseklus
Rusijos šalininkas ir bandysiu visomis priemonėmis stabdyti Lenkijos
hegemoniją“, - kalbėjo Š.Liekis.