„Latvijos dalyvavimas VAE projekte man taip pat kelia rimtų
abejonių, tad gali atsitikti taip, jog mus palaikys tik Estija.
Kitas klausimas - iš kur lietuviai ir estai paims tiek pinigų
statyboms, nes nei japonai, nei dar kas nors tokių lėšų mums
neduos“, - dienraščiui „Respublika“ sakė J.Vilemas.
Branduolinių technologijų gamintojos „Hitachi“ susidomėjimas
yra aiškus - ji dabar nebeturi nė vieno naujo užsakymo. Japonijoje
ši įmonė turėjo paleisti vieną reaktorių, tačiau šioje šalyje
atominiai projektai sustojo po Fukušimos katastrofos. „Hitachi“
dabar yra labai svarbu, kad užsakyta įranga tiesiog neprapultų.
Vakarų ekspertai mane patikino, kad „Hitachi“ niekur niekada
nestatė jokių AE, o buvo tik įrangos tiekėja. Be to, ji gamina net
ne visą branduolinę įrangą - aktyvioji reaktoriaus zona tiekiama iš
JAV.
Baltijos šalys, jei iš VAE projekto nepasitrauks Latvija,
privalės rasti labai didelius pinigus. Be valstybės paramos,
negrąžinamų subsidijų pastatyti tokį objektą komerciniais
pagrindais neapsimoka. Jo produkcija tiesiog negalės konkuruoti
toje rinkoje, kuri šiandien jau yra susiformavusi.
O norint gauti milžiniškas paskolas, bankams būtinai teks
įrodyti, kad VAE projektas bus gyvybingas, ekonomiškai pasiteisins
toje aplinkoje, kuri šiame regione jau suformavo elektros energijos
rinką. Elektros po 15-17 centų už kilovatvalandę aplinkui yra kiek
nori, todėl ir VAE produkcija negalės kainuoti brangiau.
Yra dar viena problema - branduoliniams projektams bankai
skolina už labai dideles palūkanas. Net tokioje šalyje kaip
Jungtinė Karalystė kompanijoms praeina noras statyti AE vos
išgirdus bankų siūlomas paskolų kainas.
Visame pasaulyje AE projektai yra labai rizikingi, be
tiesioginės valstybės finansinės paramos dažnai linkę žlugti. VAE
ekonominę naudą būtų galima pagrįsti tik tuo atveju, jei projekto
šalių vyriausybės skirs dideles subsidijas. Bet žinant šiandienines
mūsų valstybių biudžetų situacijas, tai sunkiai įsivaizduojama.
Ministras A.Sekmokas yra paskelbęs, kad po Naujųjų metų jau
bus pasirašomos statybų koncesijos sutartys, o tik kitais metais -
deramasi su bankais. Keista: nežinai, kaip finansuosi objektą, bet
jau susitari, kad jį statysi, „Respublikai“ sakė akademikas.