A.Zuokas teigia, jog antradienį tapo akivaizdu: karščiuodamasis Seimas nesugalvojo kitokių būdų, kaip papildyti šalies biudžetą, nekeliant ar neįvedant naujų mokesčių. Esant tokiai padėčiai Vilniaus meras sutinka su kai kurių ekspertų nuomone, jog valdantiesiems pritrūko fantazijos – biudžetą papildyti yra daugiau motyvų ir būdų.
Anot A.Zuoko, galimas ne vien tik mokesčių didinimas, bet ir investicijų skatinimas, geresnis valstybės turto panaudojimas ir privatizavimas.
Kaip teigia A.Zuokas, šiandien Lietuvoje pagal verslo asocijuotų organizacijų duomenis apskaičiuota apie 4 mlrd. litų „įšaldytų“ investicijų dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveiklumo. Remiantis Investuotojų patarėjų tarybos prie Ūkio ministerijos duomenimis, dėl biurokratinių kliūčių, galimos korupcijos, skirtingo valstybės ir savivaldybių institucijų teisinio reguliavimo interpretacijų ar teisinių ginčų nepradėta ar sustabdyta investicijų daugiau nei už 1,4 mlrd. litų. Patirtas nuostolis – valstybė negavo 400 mln. litų mokesčių ir neteko 700 naujų darbo vietų. Be to, nuo 2009 m. praktiškai yra neįgyvendinama būsto renovavimo programa ir nepanaudojami EIB JESSICA fondo šiai programai skirti 800 mln. litų.
A.Zuokas siūlo skubiai sudaryti bendrą skirtingų valstybės institucijų darbo grupę, vadovaujamą premjero arba Seimo pirmininkės, kuri per trumpiausią laiką pašalintų priežastis, kliudančias investicijoms. Anot A.Zuoko, šiuo metu teikiami skubūs mokesčių siūlymai Seime yra neparengti ir išsamiai neaptarti, todėl negali įsigalioti nuo 2012 metų sausio 1 d.
Vilniaus meras taip pat atkreipia dėmesį, kad vartojama sąvoka „prabangos mokesčiai“ klaidina visuomenę, nes yra painiojami skirtingų rūšių mokesčiai (nekilnojamojo turto, automobilių ir kt.). Vis dėlto, siekiant surinkti daugiau mokesčių iš įsigytų prabangių daiktų (automobilių, lėktuvų, jachtų ir kt.), galima taikyti 25 proc. PVM mokestį. Tačiau reikia aiškiai aptarti vertę ir prekes, kurioms būtų taikomas šis PVM tarifas. Kaip teigia A.Zuokas, Seime siūlomi vadinamieji „prabangos mokesčiai“, labiausiai tikėtina, padidintų mokesčių administravimo išlaidas, be reikalo išplėstų valdininkų aparatą, o gaunama mokestinė nauda būtų nedidelė.
Automobilius ir kitas motorines transporto priemones A.Zuokas siūlo apmokestinti pagal du kriterijus: CO2 emisiją ir variklio galingumą. Toks mokestis, anot A.Zuoko, galėtų įsigalioti tik su sąlyga, kad pajamos už mokesčius atitektų vietos savivaldybių biudžetams ir būtų skirtos išimtinai susisiekimui gerinti, pavyzdžiui, mažinti transporto priemonių naudotojų ekonominius nuostolius dėl laiko ir lėšų praradimo spūstyse, gerinti viešojo transporto sąlygas ir kt. Šį mokestį būtų nesunku administruoti, kadangi rinkliava galėtų būti renkama kasmet kartu su automobilio technine apžiūra.
Seimas jau pritarė naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo projektui, pagal kurį mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės. Iš šio mokesčio 2010 m. buvo surinkta 52 mln. litų žemės mokesčio. Finansų ir Žemės ūkio ministerijų siūlomi Žemės mokesčio pakeitimai gali padidinti pajamas iš žemės mokesčio iki 1 mlrd. litų. Kaip teigia A.Zuokas, tai yra galimos didelės pajamos į biudžetą, tik kažkodėl jos nutylimos ir neskaičiuojamos.
A.Zuoko manymu, nėra sąžininga ir teisinga nekilnojamo turto mokesčiu apmokestinti būstą, kurį asmuo įsigijo iš jau apmokestintų pajamų. Todėl natūralu, jog turi būti taikomas nulinis tarifas pagrindiniam asmens gyvenamajam būstui, kurį laisvai pasirenka gyventojas. Vis dėlto kitam asmens nekilnojamajam turtui ar būstui A.Zuokas siūlo taikyti 0,5 proc. turto mokestį.
A.Zuokas yra įsitikinęs, kad išeičių iš susidariusios padėties yra ne viena, nors pastarosios savaitės parodė, kad paskutinės minutės skubotos reformos yra ne tik sekinančios, neprofesionalios, bet ir gali turėti nedovanotinų padarinių šalies ekonomikai: „Tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų išmokti mokesčių politikos klausimus planuoti iš anksto, gerai apgalvojant priimamus sprendimus, atliekant jų poveikio analizę“.
Anot A.Zuoko, vienintelė paguoda, kad skubotus ir keistus Vyriausybės ir Seimo priimtus sprendimus 2012 m. bus galima atšaukti. „Svarbiausia ir kartu gaila, kad šitaip bus prarastos investicijos ir didės Lietuvos piliečių emigracija – kol dar bilietai į Angliją nėra apmokestinti „prabangos mokesčiu“, – kalbėjo Vilniaus meras.