Patikslinti kompensacinių išmokų įkainiai

Nustatyto dydžio išmokos pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” pareiškėjams pradėtos mokėti jau nuo gruodžio 1 d.

Paramos dydis ūkininkams, teikusiems paraišką pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” buvo patikslintas atsižvelgiant į didelį kriterijus atitinkančių pareiškėjų skaičių ir gerokai viršytą metinį priemonės biudžetą.

Šiemet dėl išmokų pagal šią priemonę iš viso kreipėsi 87,7 tūkst. ūkininkų, kurių pagal priemonę deklaruojamas plotas, palyginti su 2010 m., išaugo 20 tūkst. ha. Pareiškėjų prašoma paramos suma siekė 153,6 mln. litų. Tai beveik 13 mln. litų daugiau nei 2011 m. buvo numatyta skirti priemonei įgyvendinti. „Esant tokiam dideliam nesuderinamumui tarp priemonės biudžeto ir prašomos paramos sumos ir atsižvelgiant į tai, kad kompensacinių išmokų dydžiai nebuvo mažinami kasmet tiesioginių išmokų kasmetinio padidėjimo suma, atliktos paramos intensyvumo korekcijos visiems pareiškėjams pritaikant mažinimo koeficientą 0,67”, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Motiejaitė.

Ūkininkams skiriamos išmokos buvo patikslintos vadovaujantis KPP nuostata dėl vieniems metams numatytų lėšų viršijimo. „Tokiu atveju išmoka gali būti proporcingai mažinama visiems paramos gavėjams arba išmokos gali būti mažinamos kasmet tiesioginių išmokų kasmetinio padidėjimo suma”, – paaiškino ŽŪM specialistė R.Motiejaitė. Pritaikius nustatytą koeficientą, nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams mokama 131 Lt/ha arba 174 Lt/ha dydžio kompensacinė parama. Išmokų dydis skiriasi, atsižvelgus į tai, mažo ar didelio nepalankumo vietovėse ūkininkauja pareiškėjai.

„Parama diferencijuojama pagal natūralių gamtinių veiksnių, ribojančių ūkininkavimą, intensyvumą, ūkio specifiką ir ūkyje gaminamą produkciją”, – sakė ŽŪM specialistė R.Motiejaitė. Palyginimui: kaimyninėje Latvijoje, kur nepalankios ūkininkauti vietovės sudaro net 76,5 proc. viso šalies ploto, MPŪV grupuojamos į tris kategorijas – ūkininkaujantiems pirmos kategorijos MPŪV mokamos 107 Lt/ha kompensacinės išmokos, antros kategorijos – 166 Lt/ha, trečios kategorijos – 221 Lt/ha.

Vis dėlto manoma, kad ateityje išmokos MPŪV Lietuvoje ūkininkaujantiems pareiškėjams gali augti. Kaimo plėtros 2014–2020 m. reglamento projekte numatyta aukščiausia paramos priemonei riba yra 250 EUR/ha per metus. „Tikėkimės, kad kompensacinių išmokų dydžiai naujuoju programiniu laikotarpiu pateisins teisėtus ūkininkaujančiųjų šiose teritorijose lūkesčius”, – sakė R.Motiejaitė.

Patikslintas išmokų dydis – ne vienintelis pasikeitimas, šiemet įsigaliojęs MPŪV žemės ūkio veikla užsiimantiems pareiškėjams. Siekiant supaprastinti ūkininkavimo sąlygas visiems šalies ūkininkams vasarą taip pat buvo priimti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų papildymai. Be to, sušvelnintos ir už šių reikalavimų pažeidimą skiriamos sankcijos.

Paramą pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” gaunantiems ūkininkams aktualu tai, kad buvo papildyti ir su pievų bei ganyklų priežiūra susiję GAAB reikalavimai. Juose patikslinta, kad apie ganymo faktą pievoje ar ganykloje byloja ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, pavyzdžiui, ekskrementų liekanos ar išguldyta žolė.

Be to, reikalavimuose taip pat nurodyta, kada pievose ar ganyklose (taip pat ir ariamojoje žemėje) augantys medžiai yra laikomi pavieniais. Patikrų metu jie nėra fiksuojami kaip pažeidimas tuomet, kai didesnis nei 0,01 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas medžiais nėra apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija yra gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių.

Sušvelnintos ir už GAAB pažeidimus skiriamos sankcijos. Dėl klimatinių sąlygų ar kitokių priežasčių ūkininkams nespėjus bent kartą nuganyti ar nušienauti pievų iki rugpjūčio 1 d., tuo atveju, jei pažeidimas buvo įvertintas kaip mažo masto, nesunkus, o jo poveikio trukmė – nepastovi, pareiškėjui suteikiama galimybė per ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį pašalinti pažeidimą. Tai padarius sankcijos pareiškėjui nebus taikomos.

Parama pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves” skiriama siekiant kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.

Be to, taip ūkininkai skatinami likti ūkininkauti MPŪV ar apskritai nenutraukti prekinio ūkininkavimo.

Į pagal priemonę skiriamas išmokas gali pretenduoti visi, didesnį nei 1 ha plotą MPŪV turintys ir žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus tiesioginėms išmokoms gauti deklaravę pareiškėjai.

Tiesa, ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, norint gauti paramą, nuo 2011 m. jiems nebegalioja reikalavimas, jog trečdalis pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros sudarytų dirbamoji žemė (t.y. ariama arba nearimine technologija apsėta žemė).

Nuo šių metų priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad parama bus skiriama tik nuo 0,2 SG (sutartinių gyvulių)/ha deklaruojamų pievų ir ganyklų turintiems pareiškėjams (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius 2010 metų duomenis). Pievos ir ganyklos turi būti deklaruotos pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių nuostatas.

Juridiniai asmenys į paramą gali pretenduoti ir tuo atveju, jei gamina prekinę žemės ūkio produkciją t.y. žolę ir šienainį iš pievų ar ganyklų. Šios veiklos vykdymą jie įrodo pateikę dokumentą, patvirtinantį, kad paruoštų pašarų gamyba ūkio gyvuliams – pagrindinė ar viena pagrindinių ūkio subjekto veiklų.

Be to, juridiniai asmenys taip pat turi pateikti ir ne mažesnės nei 250 Lt/ha vertės produkcijos realizavimo dokumentų kopijas.

Jos turi būti patvirtintos seniūno, seniūnijos žemės ūkio skyriaus specialisto ar NMA darbuotojo parašais.

Už kitus, paraiškoje deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pareiškėjams mokama atitinkamo dydžio kompensacinė išmoka, priklausanti nuo nepalankumo lygio.

MPŪV Lietuvoje užima 1 404 431 ha. Šis plotas skirstomas į mažo ir didelio nepalankumo ūkininkauti vietoves. Kuriai kategorijai priskiriama vietovė, nustatoma atsižvelgiant į žemės našumą, grūdinių augalų derlingumą, gyventojų tankumą ir kitas vietovės savybes.

Be to, vietovės laikomos nepalankiomis ūkininkauti ir tuomet, kai jos yra svarbios kraštovaizdžio, bioįvairovės, gyvūnijos apsaugos požiūriu arba yra priskiriamos intensyvaus karsto vietovėms, kuriose ūkininkauti kliudo smegduobės. Šių vietovių pavyzdys – prie nepalankių ūkininkauti priskiriamos Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės.

„Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės priskirtos potvynių užliejamoms teritorijoms, kuriose periodiškai pasikartoja potvyniai. Šios vietovės yra svarbios jų gyventojams, taip pat Lietuvos ir kitų Baltijos jūros valstybių gamtinei aplinkai”, – paaiškino ŽŪM specialistė R.Motiejaitė.

Mažo nepalankumo kategorijai priklauso vietovės, atrinktos savivaldybių ir seniūnijų lygiu, ir tos vietovės, kurioms įtaką daro specifinės gamtinės kliūtys ir kuriose ūkininkavimas turi būti tęsiamas, prireikus ir laikantis tam tikrų sąlygų pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą. Didelio nepalankumo kategorijai priskirtos Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Trakų ir Varėnos rajonų savivaldybės.

Vienoje ūkininkauti nepalankių vietovių – Zarasų rajone ūkininkauja ir Rima Dainienė. Moteris pasakojo, jog jos žemėje pagrindinė kliūtis šiai veiklai – prastas, molingas dirvožemis.

R.Dainienės teigimu, tai, kad vietovė priskiriama MPŪV, galima pajusti ir nuimant derlių. Tačiau prastas dirvožemis ūkininkei netrukdo užsiimti žemės ūkio veikla.

„Turime ir penimų, ir melžiamų gyvulių. Sėjame ir ariame žemę. Tuo ir verčiamės”, – sakė ne tik savo reikmėms ūkininkavimu užsiimanti moteris.

Kadangi R.Dainienė taip pat deklaruoja SG skaičių, pagal taisykles atitinkantį pievų ir ganyklų plotą, ji gauna paramą pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves”. Jos manymu, išmokos pagal šią priemonę yra pravarčios visiems mažo ar didelio nepalankumo vietovėse ūkininkaujantiems ūkininkams.

Produkcijos pardavimas įforminamas išrašant apskaitos dokumentus – sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą.

Kartu su jomis pateikiami ir apmokėjimo patvirtinimo dokumentai: kasos pajamų orderiai ar grynųjų pinigų priėmimo kvitai arba kasos aparato kvitai. Jei tarpusavio atsiskaitymas vyksta ne grynaisiais pinigais, tuomet turi būti pateikiami mokėjimo nurodymai (mokėjimo pavedimai). Šie dokumentai turi būti saugomi visą įsipareigojimų laikotarpį.

pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” taisyklių nuostatas, pareiškėjai, vykdantys „Kraštovaizdžio tvarkymo” programos veiklą „Šlapynių tvarkymas”, šlapynes nuganyti ir (ar) nušienauti, išvežti nušienautą žolę ir iškirstus krūmus turi iki kovo 1 d.,

pagal KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” taisyklių nuostatas, pareiškėjai, vykdantys „Kraštovaizdžio tvarkymo” programos veiklą „Ražienų laukai per žiemą”, laukus, kuriuose per žiemą buvo paliktos ražienos, gali suarti ir juose gyvulius ganyti tik nuo kovo 1 d.

(Užs. Nr.11K495-30)