Politiko duomenimis,
šiuo metu partija turi apie 1500 steigėjų.
Pagal įstatymus, nauja partija gali būti įkurta, surinkus ne
mažiau kaip 1000 steigėjų parašų.
Atkuriama Tautininkų sąjunga savo tikslu kelia „grąžinti
tautiškąsias vertybes į Lietuvos politiką ir telkti platų
politinį frontą, skatinti nacionalinį bendradarbiavimą tautos ir
valstybės stiprinimo, ekonomikos gaivinimo linkme“.
Anot tautininkų pranešimo, 2008 metais Tautininkų sąjunga
susijungė su TS-LKD, tikėdamasi, kad jungtinėje partijoje
nacionaliniai interesai bus ginami veiksmingiau. Tačiau, Kovo
11-osios Akto signataro Leono Milčiaus teigimu, „tautinės vertybės
ne tik neįgijo reikalingos dirvos, bet priešingai, daugeliu atveju
tapo prislopintos, izoliuotos“.
„Iškilo grėsmė, kad Lietuvos politinėje erdvėje apskritai
nebeliks jėgų, galinčių deramai ginti Lietuvą ir lietuvių tautą
didelių sunkumų akivaizdoje. Stebimos savęs niekinimo, lietuvybės
žeminimo, konstitucinių vertybių pamynimo tendencijos. Plinta
netikėjimas savo valstybe, dėl to didėja emigracija (ne vien dėl
ekonominių priežasčių), menksta tautos švietimas, aktyviai
reiškiasi lenkiškasis šovinizmas, taip pat Rusijos siekiai
susigrąžinti Lietuvą į savo įtakos lauką“, - rašoma tautininkų
pranešime.
Teigiama, kad atkuriamoje sąjungoje dalyvauja daugiau kaip trys
ketvirtadaliai buvusios TS-LKD frakcijos narių, tarp jų - signatarai
Kazimieras Uoka, Audrius Rudys, L.Milčius, Seimo narys
G.Songaila.
Tautininkų partiją atkurti siekia birželį nuo valdančiosios
TS-LKD atsiskyrusių politikų grupė, buvusios Lietuvių tautininkų
sąjungos lyderiai.
Tautininkai paliko TS-LKD, kai partijos Priežiūros komitetas
G.Songailą pašalino iš partijos, jam teismui apskundus
konservatorių Vilniaus skyriaus sprendimą derėtis su Lietuvos
lenkų rinkimų akcija dėl koalicijos Vilniaus miesto savivaldybėje.
Iki tol didelės įtakos Lietuvos politiniame gyvenime neturėjusi
Lietuvių tautininkų sąjunga į TS-LKD įsiliejo 2008-aisiais.