Aplinkui šviečia kalėdinės švieselės. Per televizija ištisai porina stebuklingus kalėdinius niekus. Kiek galima?! Kodėl šiuo metu žmonės ima ir sukvailėja?!
Įdomu stebėti Kalėdų be turinio naivybę. Šiuolaikinis pasaulis, atrodo, visiškai ir savaip įsisavino tradicines krikščionių iškilmes. Jos tapo nuobodžiaujančių žmonių kvailybės muge, kurioje įsikūnijusio Dievo Sūnaus gimimas pardavinėjamas kaip Kalėdų stebuklas. Neprieinamo Dievo šviesa tapo „Coca-Cola“ karavano žibėjimu. Dievo savęs dovana – godžiu dovanų troškimu.
Kalėdų šventumas išprievartautas! Tegyvuoja mūsų Kalėdos!
Krikščioniui jau nebepakeliui su pasaulio Kalėdomis. Šios Kalėdos tuoj išsikvėps kartu su iki gyvo kaulo atsibodusia popmuzika. Tuo tarpu krikščionims prasidėjo paskutinė laukimo savaitė. Šventumo malone mintančiose sielose stiprėja ilgesys ir klausimas: kokia visgi ta Gimimo šviesa? Koks tas Gimimo džiaugsmas?
Ketvirto advento sekmadienio liturgijoje meldžiamės:
„Prašome, Viešpatie, sužadink savąją galybę ir ateik; ir didžia galia mums pagelbėk, kad, tavajai malonei padedant, tavo atpirkimo gailestingumas pagreitintų tai, kam kliudo mūsų nuodėmės. Kuris gyveni ir viešpatauji su Dievu Tėvu vienybėje su Dievu Šventąja Dvasia per amžių amžius. Amen.“ (Pradžios malda)
Kiekvienos Gimimo iškilmės mumyse atgaivina Kristaus sugrįžimo viltį. Ir visa siela trokštame, kad Jo dovanotos vilties galia pralaužtų šiąpusinės mirties tamsos luobą. Kiek dar turėsime tenkintis akių, bet ne širdies šviesa? Kiek teks tenkintis praeinančio šlamšto pilnatve?
Pasaulis trokšta žaidimų ir žaislų. Mes gi trokštame Viešpaties galios, su kuria Jis ateis ir mus išvaduos iš šios kalėdinės niekybės.
Kiekvienos Gimimo iškilmės yra Viešpaties sugrįžimo pranašystė. Ir jo nuolankios galios patirtis.
Sugrįžk greičiau, Viešpatie!