Kur ir kaip valstybė gali gauti papildomų pajamų? Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su konservatoriams atstovavusiu buvusiu Vilniaus meru, verslininku Viliumi Navicku.
– Valdžia karštligiškai ieško būdų surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Kokių matote nepanaudotų galimybių?
– Kai buvau Vilniaus meras, įvedėme tvarką, kuri galėjo valstybei ir miestui duoti pusę milijardo litų.
Visi žinome, kad tarp privačių namų ir gatvių yra daugybė sklypų, kurie priklauso valstybei, tačiau gyventojai jais naudojasi nelegaliai.
Apsitveria tvoromis ir elgiasi tarsi ši žemė priklausytų jiems.
Mes dar anksčiau esame apskaičiavę, kad už tą valstybinę žemę galima gauti 400–500 milijonų litų – tiesiog leisti žmonės ją išsipirkti, nes daugiau niekas ja nesinaudoja, o čia naujų sklypų suformuoti negalima.
Pagal iki šiol galiojančią tvarką galima išsipirkti iki 4 arų žemės sklypą, kuris nepatenka į grąžintinų žemių sąrašą.
Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo į viską žiūrėti siaurai, todėl tokie išpirkimai įstrigo. Savivaldybėje guli tūkstančiai prašymų, žmonės nori pirkti tą nenaudojamą valstybinę žemę, bet ji neparduodama.
– Kam atitektų pinigai, gauti pardavus šią žemę?
– Pusė lėšų keliautų į savivaldybės, pusė – į valstybės biudžetą. Bent jau tokia tvarka galioja dabar.
Žemės kaina yra žinoma Registrų centre, taigi čia nėra jokios problemos.
Pusę milijardo galima surinkti tik Vilniuje, o kur dar kiti miestai – ten žmonės irgi norėtų išsipirkti tokią žemę, kuria dažniausiai jie jau seniai naudojasi be jokio atlygio.
Iš esmės tai yra pavogta valstybinė žemė, visų mūsų turtas. Arba ji turi būti grąžinta, arba ją reikia leisti išsipirkti.
Elektros, vandens vogti negalima, o žemę, vadinasi, galima?
– Kur dar valstybė gali gauti pajamų?
– Nedirba valstybės turtas. Garažai, sandėliukai, nenaudojami, apleisti pastatai. Jeigu nepardavei – tenka savivaldybei išlaikyti, mokėti už šildymą.
Mes išpardavėme daug tokio turto, tačiau reikėjo dirbti. Reikėjo eiti pas žmones, kalbėti su jais. Pavyzdžiui, vieno buto du kambariai yra privatūs, o vienas priklauso savivaldybei.
Eidavome pas žmones ir įkalbėdavome tvarkytis dokumentus ir nupirkti tą kambarį.
– Ar pritariate siūlymui apmokestinti prabangų nekilnojamąjį turtą?
– Nekilnojamojo turto mokestis turi būti, nes jis apsaugo nuo kainų burbulo.
Bet kiek yra apleistų pastatų, griuvenų, kurių niekas neprižiūri. Apmokestinus šį turtą situacija iškart pasikeistų.
– O kaip dėl indėlių palūkanų apmokestinimo?
– Gerame versle pinigai nuolat cirkuliuoja, o ne guli sąskaitose. Nuolat perki, ką nors kuri, o ne lauki palūkanų pasidėjęs didelį indėlį.
Jaunimas tų pinigų dažniausiai irgi neturi. Taigi lieka vyresni žmonės. Tai kvepia pensininkų apmokestinimu.
– Jau apskaičiavote, kiek jums ateityje kainuos motociklo apmokestinimas, jeigu bus įvesti prabangių transporto rūšių mokesčiai?
– Mano motociklo galia – 57 kilovatai, taigi mokėsiu po pusę lito per mėnesį už tuos papildomus 7 kilovatus.
Bet iš tiesų motociklo arba automobilio prabanga vertinama ne kilovatais. Kaina ir vertė turi būti pirmas argumentas apmokestinti.
Turbūt nieko nauja nepasakysiu, kad automobilių mokesčiai turi būti susiję ir su ekologija.
Pagaliau galime įvesti autostrados mokestį. Vien užsieniečių kiek pravažiuoja vasarą. Įveskime metinį 100 litų mokestį ir susidarys didelė suma.