Taip ji komentavo Lenkijos energetikos kompanijos sprendimą
stabdyti dalyvavimą Visagino atominės elektrinės projekte.
„Kol buvo manoma, kad tai yra geopolitinis projektas, ne tik
komercinis, tol visos valstybės tokį norą reiškė, bet paskutiniu
metu Lenkijos vyriausybė apie energetiką kalba tik iš komercinių
pozicijų ir visur tarptautinėje erdvėje, ir tiek, kiek man teko
girdėti susitikimuose su lenkų vadovais, jie labai aiškiai sako,
kad „tai mums yra tik komercinis projektas, mes kalbame tik
pragmatiška kalba, ne politine kalba“. Tokį požiūrį mes ir
priimame“, - sekmadienį transliuotame interviu TV3 televizijos laidai
„Savaitės komentarai“ sakė prezidentė.
„Turi būti arba geopolitinis požiūris, arba grynai komercinis.
Asmeniškai manau, kad visi tokie energetiniai projektai turi
geopolitinį charakterį. Energetikos pasaulyje nėra tik energetikos,
nėra tik ekonomikos, nėra tik komercijos. Bet tai yra valstybių
požiūris“, - pridūrė prezidentė.
„Paskutiniu metu ką matau iš kaimyninės šalies, tai jų neva
komercializacija užsienio politikos ir politikos apskritai,
pasirinkimas, kokį matome, tai yra pasirenkamos tokios valstybės
kaip Rusija labiau į partnerius negu Lietuva, bet tai yra grynai
politinis apsisprendimas. Ir čia aš nematau jokios komercijos, nors
oficialiai kalbama tik apie pragmatinį komercinį požiūrį“, -
sakė D.Grybauskaitė.
Tuo tarpu Lietuvos ir Rusijos santykiaia, anot D.Grybauskaitės,
ateityje gali blogėti, juos trikdys Maskvos sovietinė nostalgija.
„Iliuzijų neturiu, kad ji (situacija - BNS) gerės, kad keisis -
gali net blogėti, turint galvoje pastaruosius atskirų Rusijos
vadovų pareiškimus. Aš manau, kad ta sovietinių laikų nostalgija,
ko gero, tikrai trikdys mūsų santykių vystymąsi“, - interviu TV3
laidai „Savaitės komentarai“ sekmadienį sakė D.Grybauskaitė.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvos ir Rusijos santykiai labiau
priklauso nuo kaimyninės šalies politikų.
„Aš vis dėlto manyčiau taip, kad pagrindinė dominantė, kuri
apsprendžia, kaip vystosi mūsų santykiai su artimiausiais kaimynais
Rytuose, iš tikrųjų didžiąja dalimi priklauso nuo esamų Rusijos
politikų“, - kalbėjo prezidentė.
Įtampa regione pastaruoju metu išaugo Rusijos politinei ir
karinei vadovybei pareiškus, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms
neatsižvelgus į Maskvos nuogąstavimus dėl amerikiečių planų
Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus, su
Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje bus dislokuota naujos
modernios ginkluotės sistemos.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai
viešėdamas Lietuvoje sakė, kad pasitikėjimo tarp Maskvos ir
Vilniaus yra mažai.
JAV atžvilgiu "kritiška ten, kur reikia kritikuoti"
Tuo tarpu, anot D.Grybauskaitės, Jungtinės Amerikos Valstijos yra svarbiausia Lietuvos
partnerė saugumo srityje, tačiau ji pažymi, kad Vilnius nebus įrankis
niekieno rankose.
„Būtent saugumo srityje Jungtinės Valstijos visai Europai ir
Lietuvai išlieka ir išliks svarbiausiu partneriu, netgi starteginiu
partneriu saugumo srityje, ir tai nei pasikeitė, nei pasikeis“, -
sakė šalies vadovė.
Kartu D.Grybauskaitė pabrėžė, kad JAV atžvilgiu ji yra
„kritiška ten, kur reikia kritikuoti“.
„Aš nemanau, kad mums reikėtų kažkiek koreguoti savo
pozicijas. Mes turime išlikti neutralia, ta prasme savarankiška ir
oria valstybe ir nebūti niekieno įrankiu vykdant kažkokią mums
nenaudingą politiką. Aš tos pozicijos kaip laikiausi, taip ir
laikysiuosi“, - sakė prezidentė.
Ji pridūrė mananti, kad JAV politika po gruodžio pradžioje
įvykusių parlamento rinkimų Rusijoje gali keistis.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton
išsakė nemažai kritikos rinkimų Rusijoje atžvilgiu ir tuo
sukėlė didelį Kremliaus nepasitenkinimą.
„Nuo šios administracijos pradžių matėme, kad dėmesys Europai
buvo kiek sumenkęs“, - sakė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė sulaukė prieštaringų vertinimų, kai pernai
atsisakė vykti į JAV prezidento ir Rytų bei Vidurio Europos vadovų
susitikimą Prahoje ir pareiškė, kad JAV ir Rusijos nusiginklavimo
derybos galėjo pažeisti Baltijos šalių interesus.