Jo teigimu, V.Havelo politinė figūra daug lėmė, kad sovietinio
totalitarizmo sistema Europoje iš esmės sugriuvo taikiai ir be
ženklesnių aukų.
Pasak istoriko, Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse V.Havelo
politinė figūra buvo tiek išaugusi, jog jau puikiai matėsi net ir
už Geležinės uždangos.
„1982-1988 metais Vilniuje ir Kaune turbūt nedaug buvo studentų,
itin humanitarų, kurie nebuvo girdėję apie V.Havelą ir jo
„Chartiją77“. Ankstyvojo Sąjūdžio metais V.Havelas buvo mūsų
tautos ideologinė vėliava ir viltis“, - BNS sakė A.Kasparavičius.
Istorikas V.Havelą apibūdino kaip žmogų, kuris net ir
fiziškai gyvendamas sistemoje moraliai nebuvo susijęs su ta sistema,
į politines aukštumas iškilo be kolaboranto šešėlio, be sistemos
jam suteiktų titulų, privilegijų, ir buvo moralės kalinys,
išdrįsęs kalbėti tuomet, kai dauguma tylėjo ar net dirbo
sistemai.
„Po Kovo 11-osios - labai principingas, nuoseklus ir pragmatiškas
Lietuvos valstybingumo gynėjas. V.Havelo politinė ir pilietinė
pozicija buvo svarbi ir Perestroikos architektui Michailui
Gorbačiovui. Apie tai jis yra užsiminęs ne viename savo interviu.
Taigi V.Havelo autoritetas 1990-1991 metais buvo puikus geopolitinis
vėjas Lietuvos valstybės burėms“, - teigė A.Kasparavičius.
Pasak jo, likimas ir istorija V.Havelui buvo maloningi.
„Likimas V.Havelui lėmė gimti galbūt demokratiškiausioje
tarpukario Vidurio ir Rytų Europos sostinėje Prahoje, kur diskusijos
apie demokratiją ir žmonių laisves buvo tokios pat natūralios,
kaip čekiškas alus ir duona kasdieninė“, - BNS sakė
A.Kasparavičius.
Istorikas atkreipė dėmesį, kad V.Havelas gimė intelektualų
šeimoje, kurioje vyravo laisvas buržuazinis politinis mąstymas,
kūrybiškos liberalios tradicijos, stiprus garbės jausmas,
pilietiškumas ir ambicijos kurti moraliai stiprią valstybę.
„Todėl nenuostabu, kad ir visą savo gyvenimą V.Havelas buvo ne
jėgos ir ginklų, bet sąžinės ir proto karys. Na, o permaininga ir
grubi XX-ojo amžiaus Europos politinė istorija V.Havelui davė
šansą tapti rusiškojo komunizmo pavergtų Vidurio ir Rytų Europos
tautų išsivadavimo legenda, savotiška politine ikona“, - sakė
A.Kasparavičius.
Pasak istoriko, V.Havelas savo istorinio šanso nepraleido ir jau
aštuntajame dešimtmetyje pradėtas lyginti su tokiais veikėjais
kaip Mahatmas Gandis ir Nelsonas Mandela.
„Sovietinio totalitarizmo sistemą ir ideologinę Berlyno sieną
dar 6-7 dešimtmetyje jis pradėjo griauti kaip poetas ir dramaturgas,
hipis intelektualaus džiazo gerbėjas ir politinės bohemos žmogus
Prahos pavasario dienomis. 8-ajame dešimtmetyje Havelas išgarsėjo
kaip „Chartijos77“ įkvėpėjas bei autorius, kuri sovietinę sistemą
pirmiausia triuškino ne dėl kokių nors idėjinių nuodėmių, bet
dėl žmogaus teisių grubių pažeidimų ir tarptautinių sutarčių
nesilaikymo“, - teigė A.Kasparavičius.
„Dėka žurnalų Le Monde ir The Times, Laisvosios Europos radijo
ir Amerikos Balso Havelo pavardė ir intelektualaus kovotojo už
laisvę politinė mitra labai greitai tapo žinoma ir matoma ne tik
visai Europai, bet ir pasauliui. Dėl pasirinkto taikaus civilizuoto
politinės kovos kelio jis jau 8 dešimtmečio pabaigoje pradėtas
lyginti su tokiomis laisvės vėliavomis kaip Mahatmas Gandis ir
Nelsonas Mandella“ , - pažymėjo istorikas.
Jo teigimu, devintojo dešimtmečio pabaigoje - dešimtojo
pradžioje sovietinio totalitarizmo demontavimo darbą V.Havelas jau
baigė kaip visuotinai pasaulyje pripažintas Europos politinis
lyderis ir sovietinį protektoratą nusimetusios Čekoslovakijos
prezidentas.
„Nekyla abejonių, kad V.Havelo politinė figūra daug lėmė, kad
XX-ojo amžiaus 9-10 dešimtmečių sandūroje sovietinio
totalitarizmo sistema Europoje iš esmės sugriuvo taikiai ir be
ženklesnių aukų. Galima sakyti, kad tuo metu, kada Vakarai prieš
Sovietų Sąjungą organizavo Šaltąjį karą ir šantažavo sovietus
jėga nušluoti nuo žemės paviršiaus, V.Havelas tuo pačiu metu
prieš sovietus surengė Baltąjį karą. Tai yra baimės atmetimo,
tiesos sakymo ir nepriklausomos informacijos platinimo karą. Ir
reikia pasakyti, kad V.Havelo Baltasis karas prieš Kremlių buvo
veiksmingas: griuvo ne tik Berlyno siena ir žlugo ne vien Varšuvos
paktas, bet jau 1990 pavasarį, po Kovo 11-osios pradėjo moraliai
mirti ir pati blogio ašis - SSRS“, - sakė A.Kasparavičius.