Vyriausybės išvadą parengusi ministerija aiškina, kad
priesaikos instituto įtvirtinimas neturės įtakos siekiui
sustiprinti moralinį valstybės tarnautojų įsipareigojimą bei
vykdyti konstitucinį imperatyvą „valdžios įstaigos tarnauja
žmonėms“.
„Pažymėtina, kad teisiniai imperatyvai laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti
lojaliam Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, gerbti
žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams yra
įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
(...) straipsniuose, nustatančiuose pagrindinius valstybės tarnybos
ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir valstybės
tarnautojų pareigas“, - sakoma išvados projekte.
Ministerija pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti
pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir už kuriuos galima
atleisti iš pareigų - tai valstybės tarnautojo elgesys,
diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą,
kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines
teises, valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas,
taip pat kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama
valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos
principams.
Šiuo metu Seime svarstomą projektą dėl priesaikos pasiūlė
konservatorius Evaldas Jurkevičius. Jis taip pat siūlo nustatyti,
kad priesaiką sulaužęs valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas
iš pareigų.
Vyriausybės išvados projekte taip pat nepritariama
konservatorės Agnės Bilotaitės pateiktoms pataisoms, kurios
nuobaudas už šiurkščius pažeidimus leistų tarnautojams skirti ne
tik už atitinkamus veiksmus tarnybos metu, bet ir po darbo valandų.
Valstybės tarnautojai sankcijų, pagal pataisas, susilauktų ir už
piktnaudžiavimą alkoholiu ne darbo metu, jei tai įžeidžia
žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės
institucijos, įstaigos autoritetą.
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (...) sąvoka
„tarnybinis nusižengimas“ apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo
pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės
tarnautojo kaltės. Taigi iš nurodyto apibrėžimo matyti, kad
tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti
patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo
tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų „valstybės tarnybos“
teisinės sąvokos esmę ir prasmę“, - sakoma išvados projekte.