Praėjusią savaitę bylos Panevėžyje nagrinėti iš esmės nepavyko, nes iš Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo nebuvo atsiųsti kaltinamųjų – Kauno Panemunės policijos komisariato viršininko Egidijaus Kuckailio ir tyrėjos Rasos Kairienės prašomi dokumentai. Kaltinamųjų teigimu, keli dokumentai iš Vilniaus teismui nagrinėti perduotos vadinamosios Kauno pedofilijos bylos yra svarbūs ir nagrinėjant jų bylą Panevėžyje.
Pirmadienio rytą į posėdį Panevėžio miesto apylinkės teisme susirinkusiems proceso dalyviams teisėjas Kęstutis Venckus pranešė, kad iš sostinės vietoj šešių prašytų dokumentų atsiųsti penki. Trūksta 2008 metais gruodžio 17-ąją tyrėjos R.Kairienės rašyto nutarimo pripažinti kaunietį Drąsių Kedį nukentėjusiuoju.
Netrukus po šio nutarimo D.Kedžio prašymu tyrėja išdavė pažymą, jog mažametė jo bei L.Stankūnaitės dukra buvo tvirkinama pastarosios tėvų bute. Remdamasis šiuo dokumentu, netrukus teismas paskyrė mergaitės globėja D.Kedžio seserį Neringą Venckienę.
L.Stankūnaitė dėl tyrėjos R.Kairienės ir jos viršininko E.Kuckailio veiksmų kreipėsi į teisėtvarkos pareigūnus. Ikiteisminis tyrimas pernai rudenį buvo baigtas, į teisiamųjų suolą sėdę pareigūnai kaltinami tarnybinių pareigų neatlikimu.
Pirmadienio rytą teisėjas K.Venckus, išklausęs proceso dalyvių, nusprendė, kad trūkstant šio dokumento, bylos pradėti iš esmės nagrinėti negalima. Tikimasi, kad iki iš anksto numatyto teismo posėdžio gruodžio 22 dieną pavyks gauti minėtą dokumentą.
L.Stankūnaitė pirmadienio posėdžio metu teismo taip pat paprašė pripažinti nukentėjusiąja ir jos dukterį. Esą, mergaitė dėl teisiamųjų kaltės patyrė dar didesnę žalą, nei ji pati. Tokį nukentėjusiosios prašymą skeptiškai sutiko ir valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Audrius Leonavičius, ir pareigūnų advokatas Artūras Pauža. Esą, dėl mergaitės mažametystės vis tiek jai teisme turės atstovauti motina, kuri jau yra pripažinta nukentėjusiąja.
Kadangi prašymą dėl dukters pripažinimo nukentėjusiąja L.Stankūnaitė pateikė tik žodžiu, teisėjas nusprendė jį svarstyti kitame teismo posėdyje, kai gaus raštu surašytus moters motyvus.
Gali būti, kad tuomet bus svarstomas ir L.Stankūnaitės tėvų Tatjanos ir Stasio Stankūnų prašymas pripažinti juos nukentėjusiais. Teismui pateiktame prašyme kauniečių pora tvirtina patyrę didelę žalą ir iš valstybės reikalauja 40 tūkst. litų.
Pati L.Stankūnaitė teismui dar pavasarį pateikė ieškinį, prašydama iš valstybės priteisti 40 tūkst. litų dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų patirtai žalai atlyginti, o gruodžio pradžioje vykusiame posėdyje pranešė didinanti ieškinio sumą iki 100 tūkst. litų.
Pirmadienį trijų kaukėtų apsaugininkų į teismo salę Panevėžyje atlydėta L.Stankūnaitė nustebino ekstravagantišku stiliumi. Dažniausiai klasikiniais rūbais iki šiol vilkėjusi kaunietė šįkart prie militaristinio stiliaus švarkelio prisiderino siaurus džinsus ir ilgaaulius batus su platforma, o akis net ir teismo posėdyje slėpė po dideliais saulės akiniais.
Dar kartą L.Stankūnaitė nustebino pasibaigus teismo posėdžiui. Šįkart ji sutiko atsakyti į kelis žurnalistų klausimus, nors iki tol pasišalindavo nieko nekomentuodama.
L.Stankūnaitė patvirtino po praėjusį penktadienį Kėdainių teismo priimtos nutarties, kad dukra grąžinama jai, su mergaite dar nesimačiusi. Jos teigimu, ligšiolinė dukters globėja N.Venckienė nenori vežti mergaitės į susitikimus su motina, nenori jos leisti į mokyklą ir piktnaudžiauja savo, kaip globėjos, valdžia. „Pati būdama teisėja, ji nevykdo teismo nutarties ir rodo blogą pavyzdį, kad galima nevykdyti teismo nutarčių“, – sakė kaunietė.
L.Stankūnaitės nuomone, pati būdama moteris ir motina, N.Venckienė turi suprasti, kad negalima taip traumuoti vaiko – prie pašalinių, filmuojant televizijai kalbėti, kad motina mergaitę parduos svetimiems dėdėms.
Norėdama kuo greičiau atgauti dukrą, L.Stankūnaitė ketina prašyti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties išaiškinimo ir kreiptis į antstolius, kad nutartis būtų vykdoma.