Seimo radikalų Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos vadovaujami tautininkai suvažiavimui pasirinko simbolinę datą – 1926-ųjų gruodžio 17 dienos perversmo, po kurio Lietuvoje įsivyravo autoritarinis tautininkų režimas, metines.
Tautininkų sąjungos pirmininku tapęs G.Songaila tikino, kad tokia data pasirinkta „tyčia ir netyčia” – esą jo vadovaujama politinė jėga nėra autoritarizmo šalininkė ir išpažįsta demokratijos vertybes.
„Neromantizuojame prieškario epochos, bet ir nedemonizuojame jos”, – tvirtino G.Songaila.
Be to, tautininkų vedliai teigė nesimpatizuojantys neonaciams, nors prie partijos šliejasi kraštutiniai dešinieji veikėjai, pavyzdžiui, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga.
Šeštadienį sostinėje vykusiame suvažiavime dalyvavo 360 partijos steigėjų, kurie skelbė, kad turi 1257 kitų asmenų įgaliojimus.
Partiją įsteigti gali ne mažiau kaip 1000 žmonių.
Pasak G.Songailos, atsikūrusios partijos nariais tapo maždaug du trečdaliai tų tautininkų, kurie prieš trejus metus įsitraukė į konservatorių gretas.
Į Tautininkų sąjungą įstojo ir buvęs socialdemokratas, Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Rudys. Savo manevrą jis paaiškino tuo, kad nesutiko su socialdemokratų politika „palaikyti vis gilesnę Europos Sąjungos integraciją”.
Kitų partijų politikai ar apžvalgininkai didelės sėkmės tautininkams būsimuose Seimo rinkimuose neprognozuoja, nors ir pripažįsta, kad jie gali pasinaudoti pastaruoju metu stiprėjančiomis radikaliomis ir antieuropietiškomis visuomenės nuostatomis.
Kritikavo premjerą
* Prieš trejus metus G.Songailos vadovaujami tautininkai įsiliejo į konservatorių gretas. Už tai G.Songaila ir K.Uoka gavo vietas šios partijos Seimo rinkimų sąraše ir tapo parlamentarais.
* Tačiau šiemet tautininkų lyderių, aštriai kritikavusių premjerą Andrių Kubilių, ir konservatorių vadovybės santykiai pašlijo.
* G.Songaila buvo pašalintas iš partijos už tai, kad teismui apskundė konservatorių sprendimą po savivaldos rinkimų sostinėje derėtis su Lietuvos lenkų rinkimų akcija.