„Atliktas vertinimas ir gauti analizės rezultatai leidžia daryti
šias išvadas: darbo grupė nerado sisteminių priežasčių, kurios
būtų sudariusios sąlygas nestatutiniams santykiams Lietuvos karo
akademijoje“, - žurnalistams sakė KAM pajėgumų ir ginkluotės
generalinis direktorius A.Leika.
„Tačiau buvo nustatyta, kad atranka, lyderio ugdymas, jungtinių
studijų programų įgyvendinimas ir tarnybos organizavimas yra
tobulintini“, - teigė karininkas.
Pasak jo, ir LKA, ir krašto apsaugos sistema pripažino, kad
trūkumų rengiant būsimiuosius karininkus yra. A.Leika pažymėjo,
kad darbo grupė rekomendavo tobulinti atranką priimant jaunuolius į
LKA. Jis taip pat sakė, kad Akademijoje turi būti vykdoma ir
„tęstinė atranka“ siekiant sukurti sąlygas, kad iš LKA galėtų
pasitraukti jaunuoliai, supratę, kad pasirinko netinkamą profesiją.
„Kad nebūtų mums ir tam žmogui, kuris galbūt nelabai tinkamas
karininko profesijai, dideli suvaržymai, (...) kad tai nesudarytų
labai didelių finansinių pasekmių tam žmogui. Ne visi galbūt
atitinka, ne visi gal turi to charakterio stiprumo, pradinių
savybių“, - kalbėjo A.Leika.
Grupės rekomendacijose teigiama, kad yra siektina protingumo ir
abipusiškumo pagrindu sukurti „tinkamą materialinės atskaitomybės
už studijas ir pragyvenimą studijų laikotarpiu mechanizmą“.
Siūloma, kad kariūnui nutraukus studijas, materialinė atsakomybę
prisiimtų ir kariūnas, ir LKA.
Teigiama, kad parengti karininką LKA kainuoja apie 100 tūkst.
litų, karo pilotą - dar daugiau.
Darbo grupė taip pat rekomendavo peržiūrėti lyderio ugdymo
programą.
„Lyderių ugdymo programa turėtų būti labai aiškiai
orientuota, kad kariūnai turėtų pakankamai žinių, kad
susiformuotų pradinius įgūdžius tapti Lietuvos kariuomenės
karininkais ir lyderiu, kuris galėtų vadovauti jam patikėtiems
žmonėms, kariams“, - aiškino A.Leika.
Jo teigimu, kariūnus rengiančių LKA specialistų dalykinės
savybės galėtų būti geresnės.
R.Juknevičienės įsakymu sudaryta speciali darbo grupė padėtį
LKA aiškinosi po to kai iš šios karo mokyklos spalio pabaigoje
pasišalino du kariūnai. Po dviejų savaičių slapstymosi kariūnai
grįžo, jiems pareikšti įtarimai dėl dezertyravimo.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo paskelbęs dingusių kariūnų -
Antano Gasparavičiaus ir Dariaus Šaduikio - laiškus, kuriuose jie
pasakojo apie Karo akademijoje esą įsišaknijusią netvarką. Anot
kariūnų, šioje aukštojoje mokykloje esama nestatutinių santykių,
patyčių, nuolat žeminami silpnesni ir jaunesni kolegos, dažnai
girtuokliaujama, iš pinigų lošiama kortomis. Apie negeroves jie
pranešė kariuomenės Generalinei inspekcijai, tačiau ši konstatavo
nurodytų pažeidimų neaptikusi.