Seimas priėmė Pašto įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama skatinti informacijos sklaidą kaimo gyvenamosiose vietovėse. Pašto įstatymo pakeitimus palaikė visi 117 balsavime dalyvavę Seimo nariai, Visuomenės informavimo įstatymo pataisas parėmė 118 Seimo narių, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Šiuo metu galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta, kad valstybė remia, laikraščių ir žurnalų leidėjus, kurių laikraščiai ir žurnalai pristatomi prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus laikraščių ir žurnalų, priskirtų erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidiniams ir tų, kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, leidėjus.
Valstybės finansinė parama leidėjams užtikrinama skiriant jiems dalinį finansavimą, kad būtų kompensuota iki 30 procentų leidėjų patiriamų laikraščių ir žurnalų pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse išlaidų.
Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, nustatytas valstybės paramos laikraščių ir žurnalų leidėjams mechanizmas yra neefektyvus, nes nesudaro galimybės patvirtinti tokius periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifus, kurie padengtų šių paslaugų sąnaudas.
„Šiuo metu periodinių leidinių pristatymas kaimo gyvenamosiose vietovėse „Lietuvos paštui“, vieninteliam periodinių leidinių platintojui kaimo gyvenamosiose vietovėse, yra labai nuostolingas“, – teigiama dokumentų aiškinamajame rašte.
Šiuo metu didžiąją dalį laikraščių ir žurnalų kaimo vietovėse platina Lietuvos paštas. Nuostoliai susidaro dėl to, kad laikraščių platinimo įkainiai atokiose vietovėse yra kur kas mažesni nei patiriamos sąnaudos.
Priimtomis Pašto įstatymo pataisomis nutarta įtvirtinti nuostatą, kad universaliųjų pašto paslaugų tarifai ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifai privalo būti pagrįsti teikiamų paslaugų sąnaudomis, tačiau prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys.
Pagal teisės akto pakeitimus, jeigu Vyriausybė universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifus nustatys mažesnius už tokių paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas bus padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų.
Šis skirtumas už periodinių leidinių pristatymą kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams universaliųjų pašto paslaugų teikėjui bus kompensuojamas kas šeši mėnesiai.
Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas Susisiekimo ministerijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai turės teikti šešių mėnesių ir kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų pajamų ir sąnaudų ataskaitą ir audito išvadas. Įstatymų pasikeitimai įsigalios nuo 2012 m.
Įstatymą palaikantis "tvarkietis" Dailis Alfonsas Barakauskas sakė, kad šiuo metu viena iš problemų yra didelė informacinė atskirtis tarp miesto ir kaimo, žmonės kaimuose negauna ne tik laiškų, bet ir atokiau gyvenantiems sunku pristatyti dienraščius, praneša ELTA.
"Jeigu būtų priimtas įstatymas, visos tos problemos sumažėtų, kadangi ne tik bus galima pristatyti dienraščius, savaitraščius, bet taip pat bus galima pristatyti žmonėms ir laiškus. Manau, kad tai sveikintinas dalykas", - kolegas balsuoti už projektą ragino D.A.Barakauskas.
Tuo tarpu Petras Gražulis abejojo, kad tam Vyriausybė užtikrins finansavimą.
"Jeigu finansavimas nebus užtikrintas, tai šis įstatymas ir neveiks. Manau, kad apskritai valstybė į šią problemą turėtų pažiūrėti plačiau. Dabar susidariusi situacija yra tiesiog netoleruotina, kada ten, kur gyventojų tankumas yra gana didelis, šį verslą perėmė privačios kompanijos, o valstybei lieka tik ten, kur yra nuostolingas verslas. Kitaip sakant, šaknelės - valstybės, o privatiems verslininkams - visas pelnas", - kalbėjo parlamentaras.
P. Gražulis siūlė platinimą skirstyti regionais, tam skelbti konkursą. Esą konkurso laimėtojas ir turėtų aptarnauti visus gyventojus. Taip būdų sutaupomos lėšos, nebūtų tokių didelių nuostolių.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, kitąmet tam reikės 15-20mln. litų. Šie pinigai jau suplanuoti 2012 metų biudžete, praneša BNS.