Viena įstatymų leidėjų siūlomų naujovių – valstybės tarnautojo priesaika. Ją pasiūlęs konservatorius E.Jurkevičius įsitikinęs, jog prisiekę tarnautojai staiga pasikeis – bus priversti elgtis doriau nei šiandien. Mat sulaužę priesaiką jie ne tik prarastų tarnybą, bet ir nuo valdžios lovio turėtų trauktis visam gyvenimui.
E.Jurkevičiaus bendražygė A.Bilotaitė irgi nepėsčia – pasiūlė tarnautojams nuobaudas skirti ne tik už nederamą elgesį tarnybos metu, bet ir po darbo.
Politikės siūlymu valstybės tarnautojai sankcijų sulauktų ir, pavyzdžiui, už piktnaudžiavimą alkoholiu ne darbo metu.
Bet dėl girtų pavaldinių siautėjimo keliuose ir baruose rūpesčių turėjęs vidaus reikalų ministras mano, kad tokios bausmės iškreiptų valstybės tarnybos sąvokos esmę ir prasmę.
R.Palaitis formaliai, ko gero, teisus. Kita vertus, kas draudžia įstatymų leidėjui siekti, kad dieną nusikaltėlius persekiojantis prokuroras po darbo grįžęs į namus nemuštų sutuoktinės ar savo vaikų, o paleidęs rankas į darbą iš karto netektų darbo?
Bet siekiai – viena, o tikrovė – kitokia. Juk ir priesaikas davę Seimo nariai valdininkų armijai toli gražu nerodo tinkamo pavyzdžio.
Ar nors plaukas nuo galvos nukrito po Seimo salę įkaušusiam šlitinėjusiam parlamentarui? Ar nukentėjo politikas, žaliaakei už meilę žadėjęs darbą Seime?
Ne, nes, Seimo etikos sargų nuomone, taip gražbyliauti jų kolega galėjo tiktai būdamas ne viso proto, ant kamščio užmynęs parlamentaras kitą dieną išsiblaivė.