Gruodžio 21 d., kai Seimas Vilniuje galutinai balsavo dėl ginčijamo įstatymo pataisų, į posėdį Kaune paskutinį kartą šiais metais susirinkęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas naująją žemės mokesčio apskaičiavimo sistemą pavadino „betiksle”, nusprendė kreiptis į prezidentę, vėliau galbūt ir į būsimąjį Seimą, kad įstatymas būtų pakeistas.
ŽŪR kolektyvinė valdymo struktūra taip pat aptarė ir kitą amžinai opų žemdirbiams dalyką – kaip ES struktūrinių fondų paramą padaryti pasiekiamesnę ūkininkams.
Skubos darbas siera atsiduoda
Šiomis dienomis Seimas kaip konvejeris be perstojo kepa naujus teisės aktus, taiso (darko) jau esamus įstatymus, kad parlamentarai suspėtų šią savaitę baigti visus darbus ir, paskubomis sugiedoję valstybės himną, pasinertų į žiemos poilsio malonumus. Tarp skubos darbų atsidūrė ir Žemės mokesčio įstatymas. Seimas nutarė, kad tas mokestis būtų skaičiuojamas pagal žemės rinkos vertę, o jo tarifą (nuo 0,01 proc. iki 4 proc.) nustatytų savivaldybės.
Daugiausia tarytum mokės apsileidėliai, palikę savo valdas dirvonuoti, veistis piktžolėms, tačiau baiminamasi, ar nenukentės ir dori žemdirbiai, kai mokesčio pataisos bus įgyvendinamos praktiškai. Vietos valdžia ir apskritai galės neapkrauti mokesčiu žemės savininkų. Iki šiol didžiausias žemės mokesčio tarifas buvo 1,5 proc.
Blaivinantys balsai
Norėdamas apsidrausti nuo staigaus mokesčių šuolio, Seimas pasiūlė 5 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį mokesčiai kasmet galės būti didinami 20 proc. Naujasis įstatymas sumažintą vertės koeficientą numato tik dirbamai prižiūrimai žemei. Rūpestingiems žemvaldžiams mokestis nebūtų didesnis nei 1 Lt arui arba 100 Lt hektarui. Be to, tam tikram laikotarpiui neapmokestinama ūkiui kurti įgyta žemė.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Pramonininkų konfederacija, kai kurie Ūkininkų sąjungos skyriai siūlė Seimui palaukti, kol paaiškės, kokia bus Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika nuo 2014 m., ir per tą laikotarpį surasti teisingesnį būdą žemei apmokestinti. Specialiųjų tyrimų tarnyba iš anksto perspėja apie galimus neskaidrumus ir piktnaudžiavimus nustatant žemės mokesčius.
Nepasitarus sunku susigaudyti
Savivaldybės iš žemės mokesčio dabar per metus į savo biudžetus susirenka apie 52 mln. Lt pajamų. Labiau apmokestinus dirvonuojančius, piktžolėtus plotus, vietos valdžia galėtų susišluoti apie 1 mlrd. Lt pajamų. Lietuvoje yra 357 tūkst. ha (apie 10 proc.) neprižiūrimų žemių. Dar 2003-iaisiais tokių žemių tebuvo 84 tūkst. ha. Anot ŽŪR vicepirmininko Broniaus Markausko, nėra jokių garantijų, kad, pristigusios lėšų, savivaldybės neims plėšti žemdirbių, ypač ūkininkaujančių prie didelių miestų. ŽŪR prezidiumo narių nuomone, naujas mokesčių uraganas žemdirbiams žada daug nelaimių.
B.Markauskas pasiūlė sausio pabaigoje sušaukti didžiulį žemdirbių suvažiavimą, sukviesti valdžios atstovus ir paprašyti paaiškinimo, kaip ūkininkai išgyvens, jeigu juos prislėgs nauji lietuviški pajamų, pelno, elektros dedamosios galios, žemės mokesčiai, o Vyriausybė ir Seimas neiškovos Lietuvos žemdirbiams tokių pačių europinių išmokų, kokias gauna vokiečiai, prancūzai ar graikai.
SOS signalas prezidentei
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis siūlė įtikinti valdančiąją koaliciją, kad ūkininkų žemės mokesčiai bent jau būtų prasmingai panaudoti – suplauktų į Žemės fondą ir iš jo būtų skiriami agrarinėms reikmėms.
Jeigu to nepasisektų padaryti, anot J.Kraujelio, reikėtų laukti naujojo Seimo (jis bus išrinktas 2012 m. rudenį) ir prašyti, kad tuometinė parlamento dauguma atšauktų Žemės mokesčio įstatymo pataisas, kurios turi įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d. ŽŪR prezidiumas nutarė tuoj pat siųsti žinutę prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad ji nepasirašytų pataisyto Žemės mokesčio įstatymo ir grąžintų Seimui tobulinti šį dokumentą.
Reikia atpiginti europinę paramą
Ūkininkas Ovidijus Drūlia ŽŪR prezidiumui trumpai pristatė siūlymą, kad parama iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos būtų suteikiama ne tik kompensuojant pareiškėjo išlaidas, bet ir apmokant jo sąskaitas. Dabar Nacionalinės mokėjimo agentūros valdininkams patogiau ir mažiau rūpesčių administruoti kompensuojamas išlaidas, todėl jie tą ir tedaro. O ūkininkai per bankų griūtis ir finansines krizes nori patys apsispręsti, kaip jiems saugiau, pigiau gauti ES struktūrinių fondų lėšas.
Nuosavybė svarbesnė už medžioklę
Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis išvardijo prezidiumo nariams ŽŪR darbo grupės siūlomas Medžioklės įstatymo pataisas. Joms įsigaliojus medžiotojas (miško savininkas) turėtų teisę į medžioklės plotus, ne mažesnius nei 100 ha, keli entuziastai medžioklės bokštelius galėtų pasistatyti trijuose šimtuose nuosavų miškų hektarų, o šaulių būreliai ar organizacijos galėtų būti miško „sanitarais“ tik 1000 ha teritorijose, sudarę nuomos sutartis su miškų savininkais.
Anot A.Gaižučio, dauguma tam tikrose teritorijose žvėris ir paukščius šaudančių žmonių - visuomeninių organizacijų nariai (juridiniai asmenys). Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad miško ar žemės nuosavybės teisė yra svarbesnė už poreikį medžioti, todėl ginkluotas asmuo kito asmens žeme gali vaikščioti tik gavęs pastarojo pasirašytą leidimą.