Dovanos po eglute Kalėdų rytą! Visi laurai – Kalėdų Seneliui. Žilabarzdei fantastinei būtybei, šiek tiek primenančiai patį Dievą Tėvą iš viduramžiškos ikonografijos. Būtybei, kurios prototipas – IV a. Anatolijoje gyvenęs vyskupas Mikalojus, neturtingo krikščionio dukroms davęs kraitį, kad joms nereikėtų dirbti prostitutėmis. „Coca-Cola“ reklaminės kampanijos išplatintas raudonais, baltais krašteliais apvedžiotais rūbais apsirengusio geraširdžio linksmuolio įvaizdis kalėdiniame šurmulyje akivaizdžiai užgožia tą, kam iš tikrųjų ši šventė turėtų būti skirta. Naujagimį ėdžiose.
Nepaprastą naujagimį. Būtent jo gimimas iš tiesų ir yra vadinamas Kalėdų stebuklu. Suprantama, ne visai ta prasme, kaip laimingi tėvai stebuklėliu vadina savo susilauktą kūdikį. Stebuklas metafizinis. Tobula, sau pakankama būtybė apsisprendžia savotiškai apriboti pati save, susitapatindama su savo netobulu ir ribotu kūriniu. Ir kam gi? Ogi kad atkentėtų už jį bausmę, kurios jis nusipelnė. Gaila bausti tą, kurį myli, bet ir palikti visko taip, kaip yra, negalima. Verčiau atkentėti pačiam. Amnestija visuomet buvo suprantama kaip išimtis, o ne taisyklė. Malonė. Stebuklas.
Jeigu iš tiesų viskas susiklostė būtent taip, kaip byloja legendos ir jas interpretuojantys mokslingieji teologai, tuomet Kalėdos - iš tiesų rimtas pagrindas švęsti, ir negražiai elgiasi tie, kurie per šią šventę akcentuoja visai kitus dalykus. Tuomet davatkynas visai pagrįstai klykia – komercializavo šventę! Pradingo Jėzus tarp dekoracijų! Vartojimo religija užgožė krikščionišką prasmę!
Taip, užgožė. Mes kaip tik esame to užgožimo proceso liudininkai. Nauja religija stojasi į senosios vietą, akiplėšiškai pasinaudodama pastarosios įdirbiu – perimdama žmonių mėgstamas šventes, bet suteikdama joms naują, sau naudingą prasmę.
Kažkur girdėta? O varge. Ar ne ta pati krikščionybė kadaise analogiškai pasielgė su iki jos egzistavusiomis pagoniškomis religijomis? Akivaizdu, kad ne Jėzulį mūsų protėviai garbino per Kalėdas dainuodami „lėliu kalėda, kalėda“. Lėda? Lada? Lela? Buvo ar nebuvo tokia matriarchato laikų deivė? Kas dabar supaisys. Net mokslininkai bejėgiai. Tradicija sunaikinta, likusios tik nuotrupos. Mįslingi kalėdinių dainų priegiesmiai, keletas įvaizdžių ir pats Kalėdų pavadinimas. Kitaip nei daugelyje kitų šalių, su krikščionybe ar Kristumi („Christmas“) šis pavadinimas neturi nieko bendra. Naujos religijos diegėjai įstengė pakeisti šventės prasmę, bet pavadinimo – ne.
Vartojimo religija taip pat ne viską kėsinasi pakeisti. Stebuklas išlieka, nors ir su kitokia prasme. Išlieka kvietimas – netgi agresyvus kvietimas - džiaugtis ir suteikti džiaugsmo kitiems. Dovanoti dovanas! Ne tik savo vaikams po eglute, bet ir giminaičiams, draugams, bendradarbiams bei verslo partneriams. Aukoti, dalinti, lankyti, koncertuoti – vaikų ir senelių namai, ligoninės, daugiavaikės šeimos... Ir iš to laimi visi.
Laimingi tie, kurie gauna. Džiaugiasi tie, kurie duoda – labdaros akcijos yra puikiausias būdas pasireklamuoti. Ar bent jau pasijusti šiek tiek morališkai teisesniu, nei esi iš tiesų. Trina rankas tie, iš kurių duodantieji dovanas nupirko. Patenkinti net ir tie, kurie visa tai tik stebi – paprastai tokios akcijos organizuojamos taip, kad spoksotojams būtų įdomu. Kam reikalinga reklama, kurios niekas nemato ir negirdi? Naudos gauna ir tie, kurie visa tai transliuoja bei nušviečia spoksotojams. Žodžiu, visi laimingi. Argi tai ne stebuklas?
O Dievas, jei vis dėlto hipotezė apie jo egzistavimą teisinga, taip pat neturėtų būti nepatenkintas. Argi tobulai ir nepavydžiai būtybei svarbu, kieno vardu ir kuo prisidengiant daromi stebuklai? Jeigu gerais norais gali būti grįstas kelias į pragarą, tai ir į rojų galima nutiesti kelią vadovaujantis savanaudiškais ketinimais. Na ir kas, kad labdaros akcija – viso labo politikų ar verslo įmonių reklama? Vaikų akys tai švyti, ir jų džiaugsmas tikras.
Švenčių proga ir linkiu visiems to tikro džiaugsmo. Patirti ir patiems padaryti bent po keletą stebuklų. Nesvarbu, su kokia idėja ir kokiais ketinimais. Linksmų krikščioniškų, pagoniškų, komercinių – kam kokios labiau patinka – Kalėdų!
