Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Taip pat KT nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT išnagrinėtoje byloje dėl aukštojo mokslo sistemos sujungti
du prašymai: dėl kai kurių 2009 metų pavasarį priimto Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatų kreipėsi grupė reformai
prieštaravusių Seimo narių bei Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, nagrinėjęs skundą dėl švietimo ir mokslo
ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymo, kuriuo patvirtinta
geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo
tvarka.
Grupė Seimo narių abejojo, ar aukštųjų mokyklų valdymo
organų formavimo tvarką keičiantis įstatymas nepažeidžia
universitetų autonomijos, mokslo ir tyrinėjimo laisvės principų.
Įvertinęs įstatymo nuostatas KT nutarė, kad universiteto valdymo
pertvarka prieštarauja Konstitucijai.
Pasak KT, taip pat Konstitucijai prieštarauja ir ta Mokslo ir
studijų įstatymo nuostata, pagal kurią valstybinių aukštųjų
mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 metų gruodžio
31 dieną, nesibaigus jų kadencijai.
KT nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje
laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja šių mokyklų
akademinės bendruomenės savivaldą, įgyvendinamą per jai
atstovaujančias valdymo institucijas.
„Tokia akademinės bendruomenės savivalda sietina su
demokratiniais valdymo principais, kaip antai tiesioginis akademinės
bendruomenės dalyvavimas ir lemiama jos įtaka formuojant
didžiausius įgaliojimus turinčią aukštosios mokyklos valdymo
instituciją, kitų aukštosios mokyklos institucijų, jų narių ir
valdovų kadencijų skaičiaus ribojimas“, - sakoma KT nutarime.
Nutarime pažymėta, kad, nustatydamas aukštųjų mokyklų
valdymo ir organizacinę struktūrą, reguliuodamas jos pertvarką,
Seimas „turėtų paisyti demokratinių valdymo principų ir nesudaryti
prielaidų juos pažeisti“.
KT teigimu, šių principų neatitinkantis teisinis reguliavimas
galėtų sudaryti prielaidas valstybei nepagrįstai kištis į
aukštųjų mokyklų valdymą ar paneigti aukštųjų mokyklų
akademinės bendruomenės savivaldą, taigi pažeisti Konstitucijos 40
straipsnio 3 dalyje laiduojamą aukštųjų mokyklų autonomiją.
Vertindamas valdymo sistemos pertvarką Konstitucinis Teismas taip
pat pasisakė, kad Konstitucijai neprieštarauja tai, kad valstybinės
aukštosios mokyklos turi būti pertvarkytos į viešąsias įstaigas.
Neprieštaraujančiomis pripažintos ir nuostatos dėl universiteto
tipo aukštųjų mokyklų pavadinimų nustatymo, Studijų kokybės
vertinimo centro tarybos sudarymo tvarkos, aukštųjų mokyklų
personalui keliamų reikalavimų, teologijos licenciato laipsnio
teikimo, akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus
rekomendacijų rengiant akademinės etikos kodeksą, studijų kainos.
Į KT kreipęsi parlamentarai taip pat abejojo, ar finansavimo
tvarkos reguliavimas nesikerta su Konstitucijos nuostata, kuri gerai
besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose
laiduoja nemokamą mokslą.
Krepšelio bei studijų paskolų sistemą įvedusį Mokslo ir
studijų įstatymą opozicijos atstovai daugiausiai kritikavo dėl
nuostatos, jog studijos finansuojamos remiantis baigiamųjų egzaminų
ir metinių pažymių vertinimais, o studentų rezultatai peržiūrimi
tik po dvejų metų studijų. Pasak pareiškėjų, tai iškreipia
Konstitucijos nuostatą dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems
studentams, nes finansavimą gauna ne gerai besimokantis studentas, o
gerai mokęsis moksleivis.
Seimo 2009 metų pavasarį patvirtinta aukštojo mokslo reforma
įvedė vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų
sistemą - krepšelius, t.y. valstybės finansavimą, gauna geriausius
rezultatus pasiekę abiturientai.
KT nusprendė, kad tokia finansavimo tvarka, kai mokymosi
rezultatai, siekiant įvertinti, ar jie atitinka gero mokymosi
kriterijus, vertinami ne po kiekvieno semestro, prieštarauja
Konstitucijai. „Šios ir kai kurios kitos nuostatos pažeidžia
konstitucinę gerai besimokančių piliečių teisę į nemokamą
mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose“, - teigia KT.
Taip pat KT pabrėžė, kad šis nutarimas jokiu būdu nereiškia,
kad juo remiantis gali būti kvestionuojami pagal Mokslo ir studijų
įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą sudarytų valstybinių
aukštųjų mokyklų tarybų iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo
oficialaus paskelbimo priimti sprendimai, taip pat svarbiausi
sprendimai dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo
aukštosios mokyklos misijai įgyvendinti bei sprendimai, susiję su
rektoriaus skyrimu į pareigas.
Taip pat KT pabrėžia, kad paskelbus šį nutarimą įstatymo
nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės
būti taikomos, taigi susidarys tam tikras teisinio reguliavimo,
susijusio su valstybinių aukštųjų mokyklų valdymu, vakuumas.
„Įstatymų leidėjas privalo nedelsdamas užpildyti susidariusį
teisinio reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas
valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Jeigu Seimui prireiktų
daugiau laiko, jis turi įstatymu nustatyti laikiną teisinį
reguliavimą, pagal kurį, atsižvelgiant į šiame Konstitucinio
Teismo nutarime pateiktą Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies
aiškinimą, kitas Konstitucijos nuostatas, įstatymais būtų
nustatyti aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros
pagrindai“, - teigia KT.