Už naują įstatymą balsavo 98 Seimo nariai, prieš nebuvo nė
vieno, susilaikė keturi.
Pagal dokumentą, probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai
laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo
priežiūra. Probacija vykdoma lygtinai nuteistiems ar lygtinai iš
įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims.
Įstatyme numatyta, kad nuteisto arba probuojamo asmens buvimo
vietos kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis laikoma
intensyvia priežiūra. Ji galės būti vykdoma tris mėnesius ir
pratęsta ne ilgiau kaip iki metų. Nepilnametis tokiu būdu galės
būti stebimas ne ilgiau kaip devynis mėnesius.
Šia priemone siekiama užtikrinti veiksmingą nuteistųjų
resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvus.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininko Juliaus
Sabatausko teigimu, nors įstatymas pradės galioti nuo kitų metų
liepos 1-osios, nuteistųjų elektroninė stebėjimo sistema tuomet
neveiks.
„Intensyviai priežiūrai pinigai nenumatyti, abejoju, ar kitais
metais nuo liepos 1 dienos bus galimybė pradėti naudoti apyrankes,
kurios bus dedamos ant kojų“, - sakė J.Sabatauskas.
Reikia ne tik nupirkti elektroninių įrenginių, bet ir įkurti
centrą, su kuriuo jie bus sujungti ir iš kur bus stebima, ar
elektroninį prietaisą nešiojantis nuteistasis nepažeidžia skirtų
apribojimų, ar nebandoma jį sugadinti.
Beje, kaip ir kiekvienas įrenginys jis reikalauja pakrovimo. Tas
asmuo turės pareigą nuolat pakrauti. Jeigu prietaisas išsijungs,
tai bus laikoma pažeidimu“, - aiškino parlamentaras.
Elektroninės kontrolės prietaisas nuteistajam bus užsegamas
teismo sprendimu ir tik tam asmeniui sutikus.
Pasak J.Sabatausko, įsigaliojus ketvirtadienį priimtam
Probacijos įstatymui ir jį lydintiems kodeksų pataisymams, gerokai
keičiama kalinių lygtinio paleidimo tvarka.
„Dabar teismai masiškai nepriima tokių sprendimų (dėl lygtinio
paleidimo - BNS). Praėjusį ketvirtadienį per 5000 nuteistųjų buvo
paskelbę bado streiką. Visi teismai atmeta prašymus dėl lygtinio
paleidimo. Šiandien to laukia tų žmonių šeimos ir visuomenė
jausis saugiau“, - sakė politikas.
„Dabar atlikus trečdalį bausmės lygtinis paleidimas siejamas su
nepilnamečių vaikų turėjimu, įsigaliojus pakeitimams, pagrindinis
kriterijus bus laisvės atėmimo bausmės dydis“, - sakė
J.Sabatauskas.
Lygtinio paleidimo galės prašyti trečdalį laisvės atėmimo
bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius, atlikę nuteistieji, kurie
nubausti dėl neatsargumo ir kuriems skirta bausmė neviršija
šešerių metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems skirta bausmė
neviršija trejų metų laisvės atėmimo, nepilnamečiai.
Nuteistieji, už padarytus nusikaltimus dėl neatsargumo nubausti
ilgiau kaip šešeriems metams, taip pat kiti nuteistieji, kuriems
skirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija
dešimties metų laisvės atėmimo, lygtinio paleidimo galės
prašyti, atlikę pusę bausmės.
Nuteistieji, kuriems skirta 10-15 metų bausmė, į laisvę turės
teisę prašytis, kai kalėjime išbus du trečdalius skirto termino,
gavusieji 15-20 metų bausmę - kai atliks tris ketvirtadalius skirtos
laisvės atėmimo bausmės.
Gavusios tokį prašymą Probacijos tarnybos privalės parengti
socialinio tyrimo išvadas, kuriose apibūdinama kaltinamojo ar
nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat
pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti
probacijos sąlygas.
„Nuteistieji turės būti praėję socialinės reabilitacijos
programą, turės būti pateiktos išvados, kurios įvertina
pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Kai išvados
teigiamos, sprendimą priima komisija. Teisėjai labai to laukia, nes
jiems taps lengviau priimti sprendimą“, - tvirtino J.Sabatauskas.
Įstatymu probuotojai įpareigoti savo globotinius konsultuoti ir
tarpininkauti tvarkant asmens ar kitus dokumentus, ieškant būsto,
nukreipiant į socialinių paslaugų įstaigas, padedant įsidarbinti,
skatinant lavintis ir kt.
Teisingumo ministerija siūlė, kad probuotojais būtų civiliai
asmenys, tačiau Seimas paliko nuostatą, kad jais gali būti ir
statutiniai pareigūnai, tokiu būdu nenukentės dabar šį darbą
atliekantys pareigūnai.
Dabartinės Pataisos inspekcijos bus pervadintos į Probacijos
tarnybas.
„Tačiau įstaigos pavadinimo pakeitimas nėra pagrindas atleisti
žmonių, kurie ten dirba. Tie žmonės gali būti ramūs - jie kaip
buvo statutiniai pareigūnai taip ir lieka. Tai numatyta įstatyme“, -
pabrėžė Seimo komiteto vicepirmininkas.
Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų kitų metų liepą.
Ketvirtadienį Seimas taip pat pataisė Baudžiamąjį kodeksą,
kuriame išplėtė lygtinai paleistų ar nuteistų asmenų pareigas.
Teismo sprendimu jiems gali būti nurodyta atsiprašyti nukentėjusio
asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi,
gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, auklėti ir
prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata,
išlaikyti juos, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar
mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų
tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo
priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti tam tikrose
vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų
grupėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti,
nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra
veikla.
Lietuvos valdžios atstovai ne kartą yra sakę, kad būtina imtis
priemonių mažinti nuteistųjų skaičių, nes pagal šį rodiklį
Lietuva yra tarp pirmųjų Europoje.