Už šį dokumentą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 23,
susilaikė 28 parlamentarai.
Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintas nuo 0,01 procento iki
4 procentų žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifas.
Įstatymu keičiamas žemės apmokestinimo principas - pereinant
nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo
prie žemės apmokestinimo pagal rinkos vertę.
Žemės vertinimą atliktų turto vertinimo įmonė. Šis vertinimas būtų atliekamas
naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų
žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo
modelius.
Sprendimus dėl apleistos žemės apmokestinimo tarifo nustatymo
ar dėl individualių lengvatų priims konkrečios savivaldybės.
Apleistai žemei nebus taikomos lengvatos, kurios gali būti
taikomos dirbamai žemei, t. y. vertės mažinimo koeficiento ir
mokesčių lubų.
Apleistomis žemės ūkio naudmenomis bus laikomi sumedėjusiais
augalais (išskyrus želdinius) apaugę žemės sklypuose ar jų dalyje
esančių žemės ūkio naudmenų plotai, kurie bus nustatomi
nuotoliniais kartografavimo metodais.
Savivaldybių tarybos iki einamojo mokestinio laikotarpio
birželio 1 dienos turės nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris
galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį
laikotarpį, neviršijant nustatytų ribų.
Jeigu nuo kito mokestinio
laikotarpio žemės mokestinė vertė bus nustatoma atsižvelgiant į
naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį
laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės tarybos galės
nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Priėmimo metu Seimas pritarė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos nario Roko Žilinsko siūlymui žemės
mokesčiu neapmokestinti mėgėjiško sodo teritorijoje esančios
bendrojo naudojimo žemės.
Seimo Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Žilvinas
Šilgalis mano, kad įstatyme yra numatytos geros tarifo „žirklės“,
ir mokestis nebus rekordinis. „Jeigu tu nesitvarkai, esi
neatsakingas, turi apleistą turtą - mokėk maksimalų tarifą“, - sakė
politikas.
Socialdemokratas Edmundas Jonyla nepritarė įstatymui, nes tai
papildoma mokestinė našta, kuri neigiamai paveiks žemės ūkio
veiklą, ypač tuos, kurie negali apdirbti žemės. Jo nuomone, tokiu
būdu siekiama išgąsdinti žmones ir supirkti apleistą žemę.
„Konstitucija sako, kad žemė turi būti naudojama pagal
paskirtį. Žemės ūkio paskirties žemė skirta ne piktžolėms auginti“,
- paremdamas įstatymą sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Edmundas Pupinis. Jo nuomone, naujas įstatymas bus drausminimo
priemonė.
Tuo tarpu Seimo Darbo partijos frakcijos narys Jonas Kondrotas
pasisakė prieš naują apmokestinimo tvarką, nes nebuvo diskutuota su
gyventojais ir socialiniais partneriais. „Įstatyme yra
prieštaravimų elementariai ūkininkavimo logikai. Kodėl siekiama
įteisinti tiek daug savivalės, kodėl vertintojai yra visagaliai?“,
- klausė Seimo narys, griežtai pasisakęs prieš žemės mokesčio
didinimą.
Įstatyme yra įteisintas pereinamasis laikotarpis, todėl, pasak
žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, tie, kurie gal ir
nepasiruošę ūkininkauti, turės laiko pasiruošti. „Tikrai nebus
verčiama parduoti žemę“, - tikino K. Starkevičius.
„Nesuveda ūkininkai galą su galu, todėl ir nedirbama žemė. Tam
tikriems žmonėms, ypač pagyvenusiems, siekiama atiminėti žemę
administracinėmis priemonėmis“, - piktinosi Krikščionių partijos
frakcijos narys Jonas Ramonas.