Jeigu jie to nepadarytų, ketinama imtis iniciatyvos juos
atstatydinti.
„Laukiame garbingo atsistatydinimo, priešingu atveju abiems
šiems pareigūnams interpeliacija turi būti garantuota“, -
penktadienį per spaudos konferenciją sakė Lietuvos socialdemokratų
partijos frakcijos Seime narys Vytenis Andriukaitis.
Šią poziciją remia Seimo Darbo partijos ir „Tvarkos ir
teisingumo“ frakcijos.
„Darbietis“ Vydas Gedvilas teigė, kad prieš Kalėdas rengti
interpeliaciją - negerai. Anot jo, pirmiausia, reikėtų palaukti,
kaip elgsis minėti pareigūnai ir tuomet imtis jų atstatydinimo.
Kad interpeliacijos ministrui procedūra būtų pradėta, reikia
surinkti ne mažiau kaip 29 parlamentarų parašus. Norint
atstatydinti ministrą reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip
pusė Seimo narių.
Nepasitikėjimą ŠMKK pirmininku V.Stundžiu galėtų inicijuoti
ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Sprendimas priimamas, kai už
atstatydinimą balsuoja ne mažiau kaip pusė, t. y. ne mažiau kaip
71, Seimo narys.
G.Steponavičius ir V.Stundys dar ketvirtadienį tvirtino
nematantys pagrindo trauktis iš postų.
„Jeigu jis (G.Steponavičius - BNS) to daryti neketina, vadinasi,
jis negerbia Konstitucijos, negerbia priesaikos, negerbia įstatymų,
trypia teisinės valstybės principus ir negerbia atsakingo valdymo
doktrinos, kuri įtvirtinta Konstitucijoje. Nežinau, kokioje šalyje
ministras galėtų dar kitaip pasielgti nei atsistatydinti. Vadinasi,
jis tiesiog nesubrendęs toms pareigoms. Kitas aiškus žingsnis -
interpeliacija jam garantuota“, - sakė V.Andriukaitis.
2009 metų spalį, kai buvo priimtas Mokslo ir studijų
įstatymas, Seimo opozicija mėgino surengti interpeliaciją švietimo
ir mokslo ministrui, tačiau tuomet nesurinkta reikiamo balsų
skaičiaus.
„Tai buvo prieš dvejus metus, buvo visai kitos aplinkybės, dabar
kai yra visiškai akivaizdūs KT sprendimai, teisinės pasekmės tiek
studentams, tiek universitetams, tiek visuomenei. Šitų pastangų
autorius yra būtent G.Steponavičius. Jis tai darė sąmoningai,
žinodamas KT išaiškinimus, žinodamas teisinę doktriną, pats
būdamas teisininkas. Jis turi prisiimti visišką atsakomybę už
tai“, - tvirtino V.Andriukaitis.
Be to, anot jo, dar laukia administracinės nukentėjusių
studentų bylos.
Socialdemokratai taip pat pranešė inicijuojantys apkaltą Seimo
ŠMKK nariui konservatoriui Mantui Adomėnui, nes jis „sistemingai
griauna Konstitucinį Teismą“.
Ketvirtadienį KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja dėl
universitetų valdymo ir studijų finansavimo tvarka, M.Adomėnas
suabejojo KT nešališkumu. Pasak jo, septyni iš devynių KT
teisėjų yra darbo santykiais susiję su aukštosiomis mokyklomis.
Socialdemokratai primena, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija
jau buvo įspėjusi M.Adomėną dėl jo teiginių apie KT, mat jis
anksčiau KT yra pavadinęs teisine chunta, jo sprendimą dėl šeimos
koncepcijos - nusikalstamu.
„Panašu, kad įspėjimai nevartoti reikšmingas šalies
institucijas įžeidžiančios leksikos parlamentarui nėra pakankama
priemonė. M.Adomėnas ne tik nepripažįsta klaidos, bet ir toliau
elgiasi taip pat, tad Seimo nariai rengiasi griežtesnei poveikio
priemonei. Socialdemokratai kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis
kolegai M.Adomėnui inicijuoja apkaltą“, - teigiama penktadienį
išplatintame Socialdemokratų partijos frakcijos pareiškime.
Dėl atsakingų pareigūnų atsakomybės ketvirtadienį
perskaitęs nutarimo dėl aukštojo mokslo sistemos reformos
rezoliucinę dalį pareiškė ir KT pirmininkas Romualdas Kęstutis
Urbaitis.
Jis tvirtino, kad teismas jau anksčiau buvo pasisakęs dėl
prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų nuostatų
reguliuojamų dalykų, tad tokius įstatymus įtvirtinę valdžios
atstovai galimai ignoravo Konstituciją.
„Jie neatsižvelgė į KT nutarimus, sprendimus, kuriuose buvo
aiškinamos Konstitucijos 40 straipsnio 3-ios dalies nuostatos. Jiems
Konstitucija ir jos aiškinimas buvo žinomi. Galėtų būti
sprendžiamas ir toks atvejis dėl tokių pareigūnų aplaidaus
pareigybių atlikimo, jeigu jie specialiai ignoruoja Konstituciją ir
jos nuostatas“, - perskaitęs nutarimo dalį savo asmeninę poziciją
pareiškė KT pirmininkas.
Aukštųjų mokyklų atstovai ir politikai penktadienį per
spaudos konferenciją taip pat atkreipė dėmesį, kad Mokslo ir
studijų įstatymą aprobavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo,
Prezidentūros teisininkai.
V.Adriukaičio teigimu, reikėtų kalbėti ir apie jų
atsakomybę, jų kompetenciją ir jų nepriklausomybę.
KT ketvirtadienį paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio
Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų
valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja
Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Taip pat KT nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.
KT išnagrinėtoje byloje dėl aukštojo mokslo sistemos sujungti
du prašymai: dėl kai kurių 2009 metų pavasarį priimto Mokslo ir
studijų įstatymo nuostatų kreipėsi grupė reformai
prieštaravusių Seimo narių bei Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, nagrinėjęs skundą dėl švietimo ir mokslo
ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymo, kuriuo patvirtinta
geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilės sudarymo
tvarka.