Paramą gaunantiems ūkininkams jos bus toliau mokamos visą įsipareigojimų laikotarpį.
Parama bus mokama toliau
Informacija apie tai, jog rizikos vandens telkinių plotas ateityje gali keistis, buvo programos įgyvendinimo taisyklėse.
2011 m. Aplinkos apsaugos agentūrai atlikus šiuos pakeitimus, nustatyta, kad penkerius metus programą įgyvendinti įsipareigojusiems pareiškėjams, nepaisant to, ar jų deklaruojami plotai vis dar patenka į šias teritorijas, išmokos bus mokamos toliau.
„Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją, kuri pritarė, kad ilgalaikius įsipareigojimus prisiėmę pareiškėjai turi baigti jų vykdymą ir gauti paramą“, - sakė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Strateginio valdymo departamento Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė.
Dėl šios priežasties priimti pakeitimai 2008–2010 m. paraiškas pagal programą teikusiems ir paramos kriterijus atitikusiems ūkininkams įtakos neturės.
Tuo tarpu dėl paramos 2011 m. besikreipusiems ūkininkams Aplinkos apsaugos agentūros priimti pakeitimai jau galioja.
Parama šiemet skirta tik tiems pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į rizikos vandens telkinių naujai nustatytą teritoriją. Tai, ar plotas, kuriame buvo vykdoma žemės ūkio veikla, priklauso rizikos vandens telkinių teritorijai, pareiškėjas gali sužinoti kreipęsis į seniūniją pagal valdos centro adresą.
Išmokos – prarastoms pajamoms kompensuoti
Dėl paramos rizikos vandens telkinių teritorijose žemdirbyste užsiimantys ūkininkai kviečiami kreiptis jau nuo 2008 m. Programos „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ tikslas – apsaugoti rizikos grupei priskiriamus vandens telkinius nuo kenksmingo žemės ūkio veiklos poveikio.
Tai daryti ūkininkai skatinami ariamas žemes paverčiant daugiametėmis pievomis ir ganyklomis. Pajamos, kurias ūkininkai praranda sustabdę intensyvią žemdirbystę deklaruojamuose plotuose, jiems kompensuojamos parama.
Išmokų dydis siekia 407 Lt/ha. Į jas pareiškėjai gali pretenduoti tuo atveju, jei atitinka jiems nustatytus reikalavimus: jiems rizikos vandens telkinių plote priklausančios valdos turi būti įregistruotos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre bei būti deklaruotos tiesioginėms išmokoms gauti. Be to, šios žemės bent prieš metus turėjo būti naudojamas žemės ūkio produkcijai gaminti.
Paramą gavę ir programą įgyvendinti įsipareigoję ūkininkai turi nepamiršti ir jiems skirtų reikalavimų. Vienas iš jų – tas, kad daugiamete pieva ar ganykla paverstame plote, jei jis bus naudojamas gyvulininkystės reikmėms, pareiškėjai negali laikyti daugiau nei 1 sutartinio gyvulio (SG)/ ha.
Be to, šiame plote jie taip pat negali naudoti pesticidų ir trąšų. Pareiškėjai taip pat turi laikytis ir programos įgyvendinimo terminų. Pirmaisiais metais paramą gaunantys pareiškėjai iki liepos 1 d. turi įsėti daugiametes žoles, o antraisiais ir vėliau - po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. (pagal Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašą).
Reikalavimuose taip pat nustatyta, kad antrąjį žolės pjovimą galima pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., o šienavimą - baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Jo metu gauta žolė turi būti išvežta iki rugsėjo 30 d.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su NMA prie ŽŪM