Parlamentaro nuomone, KT, nurodydamas aiškų Mokslo ir studijų
įstatymo prieštaravimą Konstitucijai, parodė, jog dabartinė
aukštojo mokslo tvarka neatitinka svarbiausių teisinių nuostatų,
todėl apie smulkias įstatymo pataisas, kaip kalbėjo švietimo ir
mokslo ministras Gintaras Steponavičius, negali būti jokių kalbų.
„Nebus tik mažų pataisų, nes įstatymų leidėjui reikia įgyventi
aukštojo mokslo doktriną apskritai. Raginčiau visuomenę parodyti
balsą, kad Seimo nariai vykdytų aiškias Konstitucijos nuostatas“, -
penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. P.
Andriukaitis.
Savo ruožtu komentuodamas KT sprendimą švietimo ir mokslo
ministras G.Steponavičius kalbėjo, kad toks Konstitucijos nuostatų
išaiškinimas nekelia grėsmės aukštojo mokslo reformai.
„Reforma bus vykdoma toliau“, - sakė ministras ketvirtadienį
surengtoje spaudos konferencijoje. Jos metu ministras išsakė savo
abejones KT teisėjų nešališkumu - pasak G. Steponavičiaus, septyni
iš devynių KT teisėjų darbo santykiais yra susiję su
universitetais, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.
Tokie G. Steponavičiaus ir Seimo nario konservatoriaus Manto
Adomėno pareiškimai, V. P. Andriukaičio nuomone, diskredituoja
Seimo narių vardą. Dėl to ne pirmą kartą KT atžvilgiu kritiškais
pasisakymais garsėjantis M. Adomėnas turėtų sulaukti „jei ne
apkaltos, tai bent rimto svarstymo“, o vieni aukštojo mokslo
reformos autorių G. Steponavičius ir Seimo švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto vadovas Valentinas Stundys turėtų pradėti
svarstyti apie atsistatydinimą.
„Jeigu G. Steponavičius po šio KT sprendimo pats
neatsistatydins, jo Seime neabejotinai laukia interpeliacija, to
paties gali tikėtis ir Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
pirmininkas V. Stundys“, - sakė V. P. Andriukaitis.
Jo teigimu, V. Stundys ir G. Steponavičius savo politiškai
angažuotais veiksmais, žinodami teisines pasekmes, ignoruodami KT
sprendimus įstūmė valstybę į teisiškai labai keblią situaciją ir už
tai turi susilaukti politinės atsakomybės.
V.P.Andriukaitis pat suabejojo prezidentės Dalios
Grybauskaitės teisininkų autoritetu, priminęs, kad Prezidentė šį
įstatymą pasirašė, nors dėl jo konstitucingumo buvo didelių
abejonių. V. Andriukaičio manymu, D. Grybauskaitės komanda „turėtų
dirbti kruopščiau“.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas
Remigijus Žaliūnas spaudos konferencijoje pastebėjo, kad tokių KT
išvadų tikėjosi daugelis rektorių. Pasak jo, išvados „atitinka
didžiąją universitetų chartijos dvasią, sutvirtina jų autonomiją,
nepalieka daug erdvės politikams“.
R. Žaliūno teigimu, jis netgi džiaugiasi, kad 2009 m. toks
Mokslo ir studijų įstatymas buvo priimtas, kadangi tai sudarė
sąlygas KT išaiškinti, kas yra gerai besimokantis studentas, kas
yra aukštojo mokslo autonomija. Pasak jo, tai leidžia tikėtis, kad
ateityje aukštasis mokslas Lietuvoje bus tvaresnis ir pastovesnis.