Teisingumo ministerija skeptiškai vertina iniciatyvą,
argumentuodama, jog toks registras dubliuotų Juridinių asmenų
registre pateikiamus duomenis. Tačiau žurnalistų etikos inspektorė
Zita Zamžickienė sako, jog būtų naudinga visą informaciją apie
žiniasklaidos priemones sukaupti vienoje vietoje.
Be to, pasak Z.Zamžickienės, juridinių asmenų registre
fiksuojamos įmonės nėra susietos su konkrečiomis turimomis
žiniasklaidos priemonėmis - tą būtų siūloma daryti
inicijuojamame registre. Be to, kaip pastebi inspektorė, Registrų
centro teikiama informacija yra mokama, o siūlomo visuomenės
informavimo priemonių registro duomenys būtų laisvai prieinami.
„Registras duotų visą matymą apie visuomenės informavimo
priemones, kas šeimininkas, kokie akcininkai, kaip jie keitėsi,
kokie interesai, kokios nuobaudos. Manau, kad ta informacija būtų
naudinga ne tik institucijoms, bet ir piliečiams, todėl svarbu, kad
toks registras būtų nemokamas. Ypač institucijoms, skirstančioms
paramą, būtų naudinga pasižiūrėti, kai vienoje vietoje būtų
sukaupta informacija“, - BNS sakė Z.Zamžickienė.
Pasak inspektorės, nors Kultūros ministerija šiuo metu renka
duomenis apie visuomenės informavimo priemones, tačiau ne visos
geranoriškai teikia informaciją, o priemonių sudrausminti joms
nėra.
„Kultūros ministerija prašo žiniasklaidos, kad pateiktų savo
duomenis, tačiau ne visos pateikia, o ministerija neturi teisės jų
sudrausminti. Registras būtų drausminanti priemonė“, - sakė
inspektorė.
Ji sako, jog toks viešai prieinamas registras būtų naudingas ir
pačiai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, nes žiniasklaidos
priemonės, pasak inspektorės, gudrauja, pavyzdžiui, pateikia kelis
skirtingus adresus ir po to tvirtina, esą korespondencija neatėjusi,
nes buvo siųsta ne tuo adresu. Tuo tarpu kiekvienąkart tikrinti
adresą Registrų centre kainuoja.
Teisingumo ministerija sako, jog esamas problemas galima
išspręsti nekuriant papildomo registro, nes duomenys jau pateikti
juridinių asmenų registre, o tik patikslinant įstatymus, pvz.,
teismus įpareigojant informuoti Kultūros ministeriją apie
žiniasklaidos priemonėms skirtas baudas.
„Nelabai suprantu, kas yra siūloma, nes buvo teisingai įvardinta
- apie viską duomenis galima gauti. Informacija apie akcininkus
laisvai prieinama, kurios žiniasklaidos priemonės pripažintos
neetiškomis, viešai skelbiama. Kai Kultūros ministerija sako, kad
iš teismų negauna duomenų (apie skirtas nuobaudas), tada reikia
pakeisti įstatymą, kad teismai teiktų tokius duomenis“, - Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitete aptariant iniciatyvą sakė
teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete aptarus visuomenės
informavimo priemonių registro kūrimo iniciatyvą, nuspręsta vėl
rinktis po mėnesio ir atskiroms institucijoms pateikti konkrečius
siūlymus dėl reikalingų teisės aktų pataisų.
Siūlymas kurti vieningą visuomenės informavimo priemonių
registrą yra išsamiai išdėstytas Žurnalistų etikos inspektoriaus
tarnybos 2009 metų veiklos ataskaitoje, patvirtintoje Seimo nutarimu.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad visuomenės informavimo priemonių
registrui steigti nereikės kaupti papildomų duomenų, tik išskirti
esamus duomenis į posistemę. Taip pat svarbu, teigiama ataskaitoje,
kad duomenys, kuriuos pagal Visuomenės informavimo įstatymą
privaloma deklaruoti ir viešai skelbti, t.y. apie žiniasklaidos
įmonės akcininkus ar dalininkus, kurie turi nuosavybės teise ar
valdo ne mažiau kaip 10 proc. visų žiniasklaidos bendrovės akcijų
ar turto, būti viešai ir nemokamai prieinami visuomenei.
„Manytina, kad tokiu būdu tvarkomi duomenys apie viešosios
informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus neabejotinai pasitarnautų
ne tik visuomenei, bet ir žiniasklaidos priežiūros bei kontrolės
institucijoms, tarp jų ir žurnalistų etikos inspektoriui“, -
rašoma ataskaitoje.
Joje minimi atvejai, kad ne vienas skundas žurnalistų etikos
inspektoriui buvo pateiktas dėl viešosios informacijos rengėjo,
kuris skundo nagrinėjimo metu pasikeisdavo arba perleisdavo leidėjo
teises kitai bendrovei, o baigus skundo nagrinėjimą paaiškėdavo,
kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs informacijai
pažeidęs įstatymą, negali būti įspėtas, nes tokio
paprasčiausiai nebėra, nepaisant to, kad laikraštis leidžiamas
tokiu pačiu pavadinimu.