Emigravę kauniečiai durų lietuviškoms Kalėdų tradicijoms dar neužtrenkė. Net ir būdami už kelių tūkstančių kilometrų jie sėda prie Kūčių stalo, laužia kalėdaičius ir dalijasi gerumu.
Dalis į užsienį dirbti ir gyventi išvykusių lietuvių Kalėdas švenčia antraisiais namais tapusioje svečioje šalyje, dalis, kamuojami ilgesio grįžta namo.
Skuba pas odontologą
Šią savaitę į Kauną parskridusi finansų analitikė Giedrė Kundrotienė Pietų Anglijoje gyvena penkerius metus. Švenčių švęsti į namus pas mamą ji grįžta kas antrus metus.
„Gražios šventės Lietuvoje, lietuviškas maistas puikaus skonio, užsikrečiu čia Kalėdų nuotaika. Per šventes Kalėdų Senelis į namus ateis“, – džiaugėsi Giedrė, į Kauną parskridusi kartu su 15-mečiu sūnumi.
Emigrantai į gimtąją šalį skuba ne tik sutikti Kalėdų, bet ir pasinaudoti odontologų, grožio specialistų paslaugomis. „Kaune jie labai kokybiškai dirba, todėl grįžus mano grafikas bus gana įtemptas, kol gausiu visas procedūras“, – juokėsi G.Kundrotienė.
Tais metais, kai ji nusprendžia per Kalėdas likti antruosiuose savo namuose, į svečius atvyksta jos artimieji.
Kalėdaičių įdeda artimieji
Deja, ne visi kauniečiai, laimės išvykę ieškoti svetur, švęsti didžiųjų metų švenčių sugrįžta į tėvynę. Nemaža dalis emigrantų Lietuvoje likusius artimuosius pasikviečia į svečius. Nešini dešrų, lašinių ir kitokių gėrybių prikrautais lagaminais kauniečiai pastarosiomis dienomis užpildė visą Kauno oro uostą.
Septynerius metus Rytų Londone gyvenanti Jurgita Lapinskaitė dar nė karto per Kalėdas nebuvo grįžusi į Lietuvą. „Turiu tėvus, tačiau atskristi kelioms dienoms Kalėdų švęsti – per brangus malonumas. Visai šeimai kelionė į vieną pusę kainuotų 700 svarų“, – skaičiavo Jurgita.
Anglijoje ji su lietuviu sukūrė šeimą, augina ketverių metų sūnų. Į Lietuvą aplankyti tėvų ji grįžta vasaromis, kai lėktuvų bilietai kainuoja pigiau.
Emigrantai Anglijoje stengiasi laikytis Kūčių vakarienės ir Kalėdų tradicijų: susirenka kelios lietuvių šeimos, laužia kalėdaičius, bendrauja. Lietuviškos silkės, tortų, pyragų, mėsos vyniotinių Rytų Londone tautiečiai įsigyja parduotuvėje „Lituanica“.
„Lietuviškų parduotuvių Anglijoje yra. Prieš Kalėdas jų savininkai lietuviai pasiūlo ir kūčiukų, ir silkės. Kalėdaičių gauti Anglijoje sunkiau. Paprastai artimieji iš Lietuvos atsiunčia“, – pasakojo J.Lapinskaitė.
Kaunietis tapo musulmonu
Prieš septynerius metus Kauną palikęs Justas Brundza Kalėdų visai nešvenčia. Jau kelerius metus jis išpažįsta islamą, yra vedęs pakistanietę.
„Kalėdų nešvenčiu. Visą gyvenimą ieškojau tiesos, todėl perėjau į kitą tikėjimą. Į Lietuvą per visą emigracijos laiką buvau grįžęs tik du kartus. Per Kalėdas – nė karto“, – pasakojo J.Brundza.
Jis baigė Kauno jėzuitų gimnaziją, mama – uoli krikščionė, tėtis – ateistas. Justą tėvai ir pakrikštijo, ir Sutvirtinimo sakramentą bažnyčioje suteikė. Sūnaus pasirinkimas tapti musulmonu sukrėtė tėvus, tačiau teko su tuo susitaikyti.
„Kalėdų laikotarpis man nieko nereiškia. Net keista, kaip anglai stumdosi eilėse ir po darbo vargsta ieškodami dovanų“, – stebėjosi Justas.
Papildomi reisai
Arijandas Šliupas, Kauno oro uosto generalinis direktorius:
„Ryanair“ ketvirtus metus per Kalėdas rengia papildomus reisus. Šiemet tokių reisų atsirado nuo gruodžio 17-osios.
Papildomi lėktuvai skrenda iš Oslo, Bristolio, Briuselio, Londono, Liverpulio, Frankfurto, Edinburgo.
Pastebime, kad ir atvykstančiųjų, ir išvykstančiųjų skaičius pastaraisiais metais supanašėjo.“
Rūkas neleido tūpti
Savaitę iki Kalėdų Kauno oro uosto darbuotojai plušo išsijuosę. Keleivių srautas per parą išaugo iki 3,5 tūkstančio. Tiek žmonių atvyksta arba išvyksta.
Paprastomis dienomis keleivių būna kone perpus mažiau.
Seneliai, kuriems palikti jų vaikaičiai, jaunos moterys, kurių vyrai duonai užsidirba svetur, jaunuoliai, kurių draugai lenkia nugarą statybose Norvegijoje, – visi šie žmonės lūkuriavo prie oro uosto atvykimo durų.
Kas su gėlėmis, kas su šypsena ir viltimi veide laukė grįžtančių vaikų, anūkų ar mylimųjų. Vidury savaitės nerimo sukėlė Kauną užklojęs tirštas rūkas. Lėktuvai buvo nukreipti į Vilniaus oro uostą.