Mokslininko teigimu, didelė atsakomybė už tai, kad
„nesąmonės“ ar „užgauliojimai“ patenka į viešąją erdvę, tenka
pačiai šalies žiniasklaidai.
Taip N.Šepetys sakė BNS paprašytas pakomentuoti verslininko
Beno Gudelio ir dizainerio Juozo Statkevičiaus pasisakymus, kai
pirmasis prabangos mokesčių įvedimą, o antrasis lėšų
įšaldymą „Snore“ palygino su trėmimu į Sibirą.
„Pirmiausia reiktų pripažinti: taip, paskutiniu metu turbūt yra
pasiektos kraštutinės ribos, iki kurių galima ką nors plūsti,
kokiais žodžiais išvadinti, su kuo sulyginti. Jos yra persimetusios
ir į religinę sferą, ir istorinę praeitį arba, dar paprasčiau
kalbant, didžiausius įmanomus nusikaltimus. Bet kokie dalykai gali
tapti palyginimo objektu, kliše viešojoje erdvėje ką nors
plūstant, kaltinant, demonstruojant įsiskaudinimą, norint įžeisti
asmenį ar neapibrėžtą žmonių grupę“, - sakė N.Šepetys.
Pasak istoriko, didžioji dalis Lietuvos žmonių taip kalba
automatiškai, vartodami neretai pačios žiniasklaidos viešojoje
erdvėje išplatintas klišes. Taip, anot N.Šepečio, tarsi
formuojasi kolektyvinė sąmonė. Pasak jo, nors laisvė suteikia
galimybes gyventi, mąstyti ir elgtis ne kolektyviškai, o
individualiai ir atsakingai, tačiau dalis lietuvių to neišmoko.
„Prie to daugiausia prisideda ne tiek viešosios erdvės
pagrindiniai pripildytojai žurnalistai, (...) kiek tos erdvės
formuotojai ir redaktoriai, kurie pasiūlo antraštes. Jie tomis
antraštėmis žmones pripratina matyti ir įvardinti tikrovę. Kai
antraštės pasiekia radikalumo ribą, pačiais baisiausiais dalykais
yra apkaltinami ar sulyginami patys paprasčiausi politiniai veiksmai
ar pasakymai, prasideda grįžtamasis ryšys. Žmonės ima tas klišes
iš savo galvos, atranda palyginimą ir sako“, - kalbėjo N.Šepetys.
Jis pažymėjo, kad apie 40 proc. lietuvių neturi istorinės
sąmonės ir tik maždaug dešimtadalis žmonių turi aiškų
supratimą apie savo valstybės arba tautos istoriją. Istorikas taip
pat sakė seniai pastebėjęs tendenciją, kad dalis visuomenės
sąmoningai užgaulioja politikus, kurie pabrėžia, kad sovietmečiu
gyventi buvo blogiau.
Tačiau N.Šepetys akcentavo, kad žinomi žmonės viešojoje
erdvėje neadekvačius palyginimus vartoja „ne dėl noro įsilieti į
kolektyvinę sąmonę, o turbūt todėl, kad yra įpratę viešoje
erdvėja kalbėti nemąstydami“.
„Vienas supranta apie kažkokius judesius, kitas - apie
drabužius, trečias galbūt moka pinigą uždirbti, bet atsakingai
kalbėti mąstydami jie nemoka. Mes žinome, kad ir didelė dalis
žurnalistų ar aktorių, kurių pilna viešojoje erdvėje, pasižymi
ypatingu nesugebėjimu ar nenoru mąstyti. Ir jie užpildo tą erdvę,
diktuoja madas. Tokioje situacijoje labai lengvai gali pasitaikyti,
kad bet kas gali būti pavadintas bet kuo, bet ką galima sulyginti su
bet kuo, nes niekas nieko nereiškia. Ta mūsų šou kultūra
įtraukia į viešąją erdvę ir autoritetais padaro žmones, kurie
apskritai nepratę gyvenime mąstyti“, - kalbėjo istorikas.
Jis pažymėjo, jog laisvas žodis „plėtojasi nelogiška ir
ydinga linkme“, tačiau kartu sakė, kad būtų klaidinga manyti, jog
laisvas žodis ar laisvė visiems sakyti, ką nori, yra problema.
„Atsakingiau turi žiūrėti tie, kurie toje viešojoje erdvėje
tvarkosi. Jeigu atsirastų žiniasklaidos savikritika, savikontrolė
neleisti plūdėjams primesti diskurso, neišviešinti kiekvienos
pasakytos nesąmonės, užgauliojimo, nepopuliarinti brutalaus
įžeidimo. Jei būtų įprotis, kad nereikia šitų dalykų kišti į
viešumą, gal viskas būtų geriau“, - teigė N.Šepetys.
„Tiems žmonėms, kurie nori bet kokia kaina įžeisti asmenį,
užgaulioti kitus, ar kalbėti nesąmones, neturėtų būti
suteikiamas ruporas. Nereikia jiems pakišti mikrofono: „na, sakyk,
žmogau, paskui mes turėsime daug atsidarymų, jeigu įdėsime tavo
citatą į antraštę“. Toks būtų receptas“, - sakė istorikas.
J.Statkevičus bankrutavus „Snorui“ negalėdamas pasinaudoti šio
banko sąskaitoje buvusiais pinigais gruodžio pradžioje portalui
lrytas.lt sakė, kad ši situacija jam primena trėmimus.
„Visa šita „Snoro“ situacija man primena 1941 metų birželio
mėnesį, kai visus staiga suvarė į traukinį ir išvežė į
Sibirą. Galbūt banke ir vyko kažkokie nešvarūs dalykai, bet kur
tada valstybė žiūrėjo anksčiau? Kur jie buvo? Pernai „Snoras“
paskelbtas geriausiu banku, o šiemet jau štai jis pats blogiausias.
Esu nustebęs. Atsimenu, kaip bankrutavo „Sekundės“ bankas. Tačiau
tai buvo privačių bankų ir aferistų organizuotas bankrotas. Dabar
taip daro valstybė. Siaubas“, - sakė J.Statkevičius.
Tuo metu žinomas verslininkas B.Gudelis komentuodamas politikų
norus įvesti vadinamuosius prabangos mokesčius taip pat vartojo
palyginimą su trėmimais.
„Komentaras toks: visus, kurie turi daugiau nei milijoną, reikia
išvežti į Sibirą. Jei turi tiek pinigų - tai reikia vežti.
Sukrauti į vagonus ir vežti. Kaip buvo 1940 metais“, - prieš
savaitė portaliui lrytas.lt sakė B.Gudelis.
Sovietinės okupacijos metais iki 1952 metų į lagerius ir
tremtį buvo išvežta apie 275 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daug
žmonių Sibire mirė nuo nežmoniškų gyvenimo sąlygų.