„Vyresnio amžiaus žmonės viešajame miesto gyvenime turi būti pastebimi”, – įsitikinęs Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis.
Buvęs Kauno kelių policijos komisaras, išėjęs į pensiją, nepaliovė domėtis miesto reikalais, turi visuomeninių pareigų – Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje dirba teisininku, o pavasarį buvo išrinktas Kauno senjorų tarybos pirmininku.
G.Žemaitis užsimojo aktyviai veiklai išjudinti ir kauniečius. Iš pradžių – išrinkti vietą, kurioje pagyvenę miesto žmonės galėtų burtis, bendrauti, pramogauti.
Erdvės Senjorų parkui ieškota drauge su miškotvarkos specialistu Algimantu Bruku žvalgantis po patrauklias poilsines Kauno vietas.
Tinkamiausia tokiam parkui pripažinta vieta Panemunės šile, kuriame tarpukariu stovėjo kurhauzas – medinė įdomios architektūros poilsiavietė.
Vasarą čia būtų galima suręsti dailią stoginę, pasodinti medelių. Iki to laiko taryba jau tikisi turėti oficialiai patvirtintą vėliavą, o galbūt – net ir himną.
Idėjų, kaip į miesto viešąjį gyvenimą sugrąžinti nepelnytai pamirštus senjorus, G.Žemaitis sėmėsi iš viešnagių po Skandinavijos šalis ir Vokietiją.
Kompiuterinis raštingumas, turizmas, verslas, senųjų amatų ir tradicijų puoselėjimas – tai vis sritys, kuriose pagyvenę Europos šalių žmonės tobulina žinias, puoselėja savo talentus ar tiesiog drauge leidžia laisvalaikį.
„Tuo tarpu Kaune vyresnio amžiaus žmogų retai pamatysi netgi paprasčiausioje kavinaitėje”, – apgailestavo G.Žemaitis.
Senjorų tarybos nariai turi daug minčių, ką dar galėtų veikti Kauno senjorai. G.Žemaičio žiniomis, Kaune yra 85 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių.
Tokį vyresnio amžiaus žmonių interesams atstovaujantį sambūrį prie savivaldybės visoje Lietuvoje turi tik Kaunas.