Jei vaikas šiais laikais neauga itin religingoje šeimoje, Kalėdos jam siejasi su trimis dalykais: mirksinčiomis lemputėmis parduotuvėse ir gatvėse, storu vyriškiu balta barzda ir raudonu paltu bei daugybe dovanų.
Galbūt būdvardis „šventos” šiais laikais jau turi būti išbrauktas iš Kalėdų apibūdinimo?
Amerikiečiai dėl to ne juokais surėmė ietis.
Nepakabino ateistų simbolikos
Netgi nekrikščionys jau seniai pasidavė masiniam Kalėdų šventimui. Tiesiog pamiršdami, kad tai – religinė šventė.
Tikintieji amerikiečiai net piktinasi, kad Jėzaus Kristaus per jo gimimo dieną matyti vis mažiau. O ateistai ir agnostikai nepatenkinti, kad šalyje, kurioje turėtų gyvuoti religinė ir net nereliginė lygybė, jie ignoruojami.
Pavyzdžiui, viename nedideliame miestelyje Pensilvanijoje buvo įrengta prakartėlė.
Viskas lyg ir buvo kaip kiekvienais metais.
Kad nepyktų nekrikščioniškų religijų išpažintojai, greta atsidūrė ir žydiškos Chanukos bei afroamerikiečių Kvanzos papuošimai. Pastatyta ir Kalėdų eglutė, atsirado sniego senis bei visiems mielas Kalėdų Senelis.
Bet Elvud Sičio meras Tony Courtas atsisakė ten pat pakabinti ir netikinčiųjų atsiųstą jų įsitikinimų simbolį.
Ant plakato buvo parašyta: „Žiemos saulėgrįžos metu tenugali sveikas protas. Nėra dievų, nėra velnių, nėra angelų, nėra rojaus ar pragaro. Egzistuoja tik mūsų natūralus pasaulis. Religija yra mitas ir prietaras, kuris kietina širdis ir pavergia protus.”
Ateistus ragina nesislėpti
Tai ne pirmas kartas, kai netikintieji bandė paprotinti religinguosius.
Kone kiekvienais metais aistros verda ties Linkolno tuneliu, kuriuo tūkstančiai automobilių kasdien įvažiuoja į Niujorką iš Naujojo Džersio.
Ten iškabinta neįprasta reklama, kurioje vaizduojami keturi personažai: romėnų dievo Neptūno statula, Jėzaus Kristaus portretas, Kalėdų Senelis rožiniais žandais bei vyrukas su velnio kauke.
Šalia – užrašas: „37 milijonai amerikiečių atskiria tikrovę nuo mitų, kai juos pamato. O ką matai tu?”
Amerikos ateistų organizacija už šią reklamą nepagailėjo 25 tūkstančių dolerių. Ji skirta ne religingiesiems, bet tiems, kurie apsimeta tikintys Dievu.
„Daugybė žmonių eina į bažnyčią, kad atrodytų esą krikščionys. Norime, kad jie liktų namie ir ramiai džiaugtųsi šventėmis. Žmonės turi suprasti, kad jų šeimoje gali būti ateistų, net jei tie ateistai to nepripažįsta”, – sakė organizacijos prezidentas Davidas Silvermanas.
Parduotuvei – grasinimai
Tiesą sakant, Minesotos universitetas prieš keletą metų atliko socialinę apklausą ir paaiškėjo, kad ateistai Amerikoje yra mažuma, kuria žmonės labiausiai nepasitiki ir netgi jos bijo.
Tačiau kai kurie krikščionys tikina, kad niekas bedievių nediskriminuoja, o jei ir diskriminuotų, jie to esą ir nusipelnė už atakas prieš krikščionybę.
Krikščionys iki šiol negali atleisti, kad JAV valstybinėse mokyklose vaikai nebemokomi Kalėdų giesmių apie Jėzų, kad politikai tautą dažnai sveikina „švenčių”, o ne „Kalėdų” proga.
Kelios krikščioniškos grupės šiemet pagrasino boikotuoti parduotuvių „Walgreens” tinklą, jei šis neims klientų sveikinti Kalėdų proga, o ne puoštis neutraliai.
Nežino dovanų kojinėse istorijos
Žinoma, Amerikoje tai tapo puikia proga įkąsti dievobaimingiesiems apsipirkinėtojams.
Spaudoje net bandoma priminti, kaip atsirado Kalėdos.
Kad Jėzus Kristus gimė jaunai merginai, vardu Marija. Kad jis mokė padėti vargšams, atstumtiesiems ir ligoniams, o ne leisti dolerius niekam nereikalingoms dovanoms.
Be to, Kalėdų Senelio atsiradimo istorija taip pat pasakoja apie vieną neturtingą tėvą, kuris negalėjo suteikti savo dukterims kraičio, todėl jų laukė vergių lemtis. Tačiau šv.Mikalojus paslapčia pridėjo aukso į mergaičių batus bei kojines, pakabintas džiūti prie židinio.
Todėl Amerikoje iki šiol gyva tradicija nedideles dovanėles dėti į kojines. Tik vargu ar kas nors žino, jog tai – neturtingųjų išlaisvinimo nuo vergavimo simbolis, o ne dar vienas vartotojiškos visuomenės malonumas.
„Galbūt turėtume mokyti savo vaikus supratimo ir dosnumo, o ne to, kaip gauti daugiau daiktų. Ir galbūt per Kalėdas galėtume rūpintis taika ir gerove Žemėje, o ne pykti dėl to, kad kas nors mums pasako „Linksmų švenčių”, o ne „Linksmų Kalėdų”, – tikėjosi evangelikas, teologas Derekas Floodas.
Eglutė – šventinė ar Kalėdų?
Bet naivu tikėtis, kad kas nors pasikeis.
Kai Rod Ailando valstijos sostinėje Providense gubernatorius įžiebė eglutę ir ją pavadino šventine, o ne Kalėdų, dešimtys susirinkusiųjų nutraukė vaikų pasirodymą užgiedodami giesmę „O, Kalėdų eglute” (anglų k. „Oh Christmas Tree”).
„Tai visada buvo Kalėdų eglutė ir visada bus. Nesvarbu, kaip ją vadina tas pajacas”, – piktinosi minioje buvęs Kenas Schiano, o gubernatorius Lincolnas Chafee sulaukė apie 3500 pasipiktinusių žmonių skambučių.
Tačiau kaipmat atsirado istorijos žinovų, kurie priminė visiems rūstaujantiems, kad ko jau ko, o puošti eglutę Biblijoje tikrai niekas jiems neliepė. Kad eglė – tai pagoniškas simbolis. Ypač tradicija po švenčių ją deginti.
Ir apskritai nuspręsta priminti, kad niekas net nežino tikslios Jėzaus Kristaus gimimo dienos.
Bažnyčia tiesiog nusprendė, kad gruodžio 25-oji puikiai tiks, nes tai ypatingas metas pagonims, kurie neatsisakys savo žiemos ritualų. Net juos pavadinus krikščioniškais.