Optimizmo Lietuvoje nepagausėjo ir per pastaruosius dvejus metus,
teigia amerikiečių tyrimų centras „Pew Research Center“, gruodžio
pradžioje paskelbęs ataskaitą, kurioje lyginami 1991, 2009 ir 2011
metų duomenys iš Lietuvos, Rusijos bei Ukrainos.
Parama daugiapartinei sistemai Lietuvoje atitinkamais metais smuko
nuo 72 proc. iki 55 proc. ir 52 procentų. Rinkos ekonomikos
atsiradimą prieš 20 metų palaikė 76 proc., 2009-aisiais - 50
proc., o šiemet 45 proc. Lietuvos gyventojų.
„Nusivylimas partijomis, demokratija, politika yra dėl to, kad
visa Rytų Europa nežino, kaip elgtis su šia transformacija.
Transformacijai reikia civilizacinės revoliucijos, o visi
skaičiuoja, kas kiek turi nuopelnų tėvynei, o ne tai, kaip daryti
reformas ir kaip kokybiškai keisti“, - BNS sakė istorikas, Vilniaus
universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.
„Lietuvoje 20 metų matome varžybas, kas labiau nusipelnė
Lietuvai - Brazausko linija „mes ir tada dirbome Lietuvai“, ir
konservatorių pusės netikėjimas tuo. Niekas nesvarsto apie
kokybines permainas, apie tai, kokia yra mūsų ne tautinė tapatybė,
o civilizacinė tapatybė, iš kur į kur mes einame“, - teigė
A.Bumblauskas.
Jo teigimu, gyvename regione, kuris pergyveno giliausią kitos
civilizacinės būsenos epochą.
Tyrimo duomenimis, demokratiją labiau vertina jaunesni žmonės.
Demokratines permainas teigiamai įvertino 60 proc. apklaustųjų,
jaunesnių nei 30 metų.
Lietuvos gyventojų nuomone, permainos per pastaruosius du
dešimtmečius labiausiai į naudą išėjo politikams (juos išskyrė
91 proc.) ir verslo savininkams (78 proc.), bet ne paprastiems
žmonėms (20 proc.).
Vis dėlto, kiti tyrimo rezultatai rodo, kad demokratijos
principai lietuviams yra svarbesni nei žmonėms Rusijoje ir
Ukrainoje.
Vienintelėje Lietuvoje dauguma (52 proc.) gyventojų sakė, kad
demokratinė valdžia yra svarbiau nei stiprus lyderis (40 proc.).
Rusijoje pirmenybę stipriam lyderiui teikė 57 proc. apklaustųjų,
Ukrainoje - 60 procentų.
Apklausos duomenimis, lietuviai labiau nei Rusijos ir Ukrainos
gyventojai tiki žmogaus asmeninėmis galimybėmis. 55 proc.
apklaustų lietuvių mano, kad žmonėms šiais laikais sekasi dėl
jų sugebėjimų ir ambicijų. Tuo metu rusai ir ukrainiečiai mato
didesnę visuomenės problemų svarbą.
Be to, nors ir daug Lietuvos gyventojų, praėjus 20-čiai metų
po Sovietų Sąjungos žlugimo, pokyčius vertina kritiškai, tačiau
lietuviai blogybių įžvelgia mažiau nei Rusijos ir Ukrainos
piliečiai.
56 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, jog pastarieji 20
metų turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, tokios nuostatos
laikėsi 61 proc. rusų ir 82 proc. ukrainiečių.
30 proc. lietuvių teigė, kad pastarasis dvidešimtmetis
neigiamai paveikė jų tautinio pasididžiavimo jausmą. Tuo skundėsi
56 proc. Rusijos ir 61 proc. Ukrainos gyventojų.
Nepriklausomybės laikotarpis, 40 proc. Lietuvos gyventojų
teigimu, blogai paveikė jų dvasines vertybes. Tokios nuostatos
laikosi 53 proc. rusų ir 49 proc. ukrainiečių.
Tyrimo rezultatai paskelbti gruodžio pradžioje. Lietuvoje kovo
ir balandžio mėnesiais apklausta 750 žmonių.