Prezidentė D.Grybauskaitė per savo patarėją teikėsi pranešti tautos išrinktiesiems – baigę rudens sesiją prieš Kalėdas, po Naujųjų jie galbūt turės vėl rinktis į darbą ir svarstyti, kaip įgyvendinti Konstitucinio teismo sprendimą, paskelbusį, kad sėkmingoji aukštojo mokslo reforma prieštarauja Konstitucijai.
Bet iškart į sceną įžengė ir Seimo pirmininkė I.Degutienė. Parodžiusi liūtės drąsą ji taip pat per savo patarėjus teikėsi šalies vadovei priminti, jog tai, kada Seimui dirbti, sprendžia ne Prezidentūra, o parlamento pirmininkė!
Dar visai neseniai politikai Seimo užkulisiuose tyliai kikeno, kad antroji mylimiausioji tautos dama paniškai privengia pirmosios tautos numylėtinės: „Kai skambina Daukanto aikštė, tai mūsiškė net pritupia!”
Bet artėjant kadencijos pabaigai iškiliai konservatorių veikėjai, atrodo, ėmė dygti dantys.
Aštrus atsakas prezidentei – tik vienas šios brandos požymių. Po Seimo stogu I.Degutienė jau kuris laikas tvarkosi be ceremonijų.
Antai svarstant biudžetą opozicija ėmė blokuoti valdžiai reikalingus įstatymus, nesiregistruodama balsuoti ir griaudama kvorumą.
Tačiau vienu momentu I.Degutienė pastebėjo, kad opozicija pakriko ir vėl registruojasi.
Todėl Seimo galva numojo ranka į statutą, nutraukė vieno klausimo svarstymą, grįžo prie buvusiojo ir taip sutvarkė reikalus.
Dar vienas brandos pavyzdys: sužinojusi, kad Ekonomikos komitetas iki pavasario atidėjo valdžiai reikalingų Elektros energetikos įstatymo pataisų svarstymą, I.Degutienė pati nulėkė į komiteto posėdį, pastatė kolegas prie sienos ir privertė paskubomis pritarti šiam dokumentui.
Taigi gal jau galima kalbėti ne apie vieną geležinę kurpaitę, primynusią valdžios vyrų sprandus, o apie dvi? Tai – į naudą demokratijai.