„Keli tyrimai prieš keletą metų signalizavo, kad Lietuvos
vaikai gerokai prasčiau negu kitų Europos valstybių vaikai
jaučiasi dvasiškai - jaučiasi nesaugūs, jų santykiai su draugais,
su tėvais, su bendraamžiais, net su savimi sutrikę“, - sakė
D.Pūras, ketvirtadienį dalyvavęs Seime surengtoje konferencijoje
apie vaikų teises.
Specialisto teigimu, dėl tokios vaikų savijautos didelė
atsakomybė tenka ne tik šeimai, bet ir valstybei.
„Nes jeigu jau ji (valstybė - BNS) skiria lėšas, resursus, bent
jau turėtų jų dėka ta problema mažėti, o ne gilėti. Valstybė
skiria vis daugiau milijonų internatinėms įstaigoms, o ne tam, kad
vaikai augtų šeimose“, - tvirtino D.Pūras.
Anot jo, „dviratis išradinėjamas“ kuriant Šeimos koncepciją,
siekiant įteisinti šeimą kaip vienintelę santuokos išraišką,
bet nesistengiama kiekvienam vaikui rasti tėvus, globėjus.
„Lietuva tuoj bus viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur
klesti kūdikių namai, nors kitos valstybės sugebėjo kiekvienam
kūdikiui rasti šeimą, jei ne biologinę, tai kitą, o mes to
nesugebame“, - apgailestavo D.Pūras.
Jis tvirtino pasigendąs realios pagalbos tėvams ir vaikams iš
rizikos grupių.
Prieš trejus metus paskelbti UNICEF atlikto vaikų gerovės ir
savijautos tyrimo rezultatai, pagal kuriuos tarp 29 valstybių Lietuva
užėmė 28 vietą. Po jos sekė tik Malta, kuri UNICEF organizacijai
pateikė neišsamią informaciją.
Prieš penkerius metus Didžiosios Britanijos Jorko universiteto
mokslininkai buvo sudarę vaiko gerovės indeksą. Jis parodė, kad
Lietuvos vaikai visoje ES gyvena prasčiausioje aplinkoje, jaučiasi
mažiausiai saugūs ir blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo
kokybę. Šalių sąrašo apačioje Lietuva liko ir dėl materialinės
situacijos (22 vieta iš 25), santykių šeimoje ir su bendraamžiais
(20 vieta iš 25).
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo
viceministras Dalius Bitaitis pranešė, kad kitąmet ketinama atsisakyti didžiausių vaikų globos namų, kad juose globojami vaikai galėtų
gyventi mažesnėmis grupėmis.
Anot jo, didžiausių globos namų neliks Alytuje, Pabradėje ir
kitur.
„Ministerija imsis gan ryžtingų sprendimų kitais metais, kad
būtų atsisakyta pačių didžiausių vaikų globos namų - tokie
globos namai yra Alytuje, Pabradėje ir kitur, - kad vaikai pradėtų
gyventi, leisiu sau pasakyti, butuose, kotedžuose, kur būtų
atsisakyta bendrų virtuvių, bendrų sanitarinių mazgų, kad vaikui
būtų sudarytos sąlygos gyventi kaip bute, kad jis galėtų jaustis
ir lengviau socializuotis išėjęs iš tokių globos namų“, -
ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Bitaitis.
Viceministro teigimu, vaikų globos namai yra valstybės problema,
mat juose jau kelis metus turėtų gyventi po 60 vaikų, o šeimynose
- ne daugiau kaip po 12 vaikų, tačiau kol kas šis tikslas nėra
pasiektas.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM),
išskaidžius didelius vaikų globos namus į daugiau patalpų,
kuriose vaikai gyventų grupėmis, skirtingose patalpose esantys
būstai liktų ne atskirais juridiniais asmenimis, o ta pačia viena
įstaiga.
„Mūsų ilgalaikis tikslas – kad globos namuose gyventų ne
daugiau kaip 60 vaikų, o jų gyvenimo principas būtų artimas
šeiminei aplinkai, t.y., gyvenama būtų grupėmis, ne daugiau kaip
po 8 vaikus (nuo 2015 metų), o būstas turėtų atskirą įėjimą,
virtuvę, miegamąjį ir kitas patalpas. Tai ir būtų vadinamieji
butai ar kotedžai – būstas su atskiru įėjimu“, - teigiama
ministerijos BNS atsiųstame atsakyme.
Vaikų globos namams reorganizuoti bus skiriama finansinė parama
įgyvendinant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius
mechanizmus, taip pat per SADM įgyvendinamą Stacionarių socialinių
paslaugų infrastruktūros plėtros programą.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje yra 100 vaikų globos namų, iš
jų 25 yra daugiau nei 60 vietų. Didžiausi vaikų globos namai -
Alytuje, juose yra 150 vietų.
Iš viso vaikų globos namuose gyvena 4175 vaikai.