„Kitąmet mūsų biudžete numatyta, kad bus apie 50 mln. litų, o
nuo 2013 metų - apie 150 mln. litų mažiau išlaidų dėl prailginto
pensijos amžiaus“, - ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijoje vykusioje konferencijoje sakė M.Sinkevičius.
„Sodros“ atstovė Jolita Skinulytė-Niakšu BNS sakė, jog kasmet
vidutiniškai skiriama apie 25 tūkst. naujų senatvės pensijų,
todėl prognozuojama, jog tokį skaičių žmonių palies senatvės
pensijos amžiaus didinimas nuo kitų metų, nes daliai senatvės
pensijos amžius sukaks vėliau nei tuo atveju, jei senatvės pensijos
amžius nebūtų didinamas, o dalis - apie 6 tūkst. - senatvės
pensijos amžių pasieks tik 2013 metais.
„Dar apie 6 tūkst. žmonių kasmet apsisprendžia išeiti
išankstinės senatvės pensijos, o jos išėjimo laikas taip pat
padidės atitinkamai. Likusi dalis „paliečiamųjų“ susidaro iš
netekto darbingumo pensininkų, kurie sulaukę senatvės pensijos
amžiaus turi apsispręsti, kurių pensiją toliau norėtų gauti:
netekto darbingumo ar senatvės“, - sakė J.Skinulytė-Niakšu.
Po maždaug metus trukusių diskusijų Seimas šiemet birželį
nutarė pailginti pensijos amžių iki 65 metų. Pensijos amžius
pradės didėti nuo 2012 metų palaipsniui: moterims - 4 mėnesiais,
vyrams - 2 mėnesiais per metus. Tokiu būdu 2026 metais tiek vyrai,
tiek moterys išeitų į pensiją būdami 65 metų.
Pensijos amžius paskutinį kartą keistas 1994 metais, kai jis
buvo pradėtas pamažu didinti nuo 55 metų iki 60 metų moterims ir
nuo 60 iki 62,5 metų vyrams.
Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių pensinis amžius jau
siekia 65 metus. Anot „Sodros“, remiantis ilgalaikėmis prognozėmis,
jeigu nebūtų vėlinamas pensinis amžius, dėl demografinio spaudimo
2036 metais „Sodros“ pensijų biudžeto deficitas siektų apie 1,5
proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2060 metais – beveik 3 proc.
BVP.