„Ūkininko patarėjas“ paprašė žinomų Lietuvos politikų agrarininkų, žemdirbių savivaldos lyderių, agroverslininkų trumpam pasimatuoti kitokias profesines kaukes ir pasiūlė atsakyti į klausimą: „Ką daryčiau geriau, kitaip, jei vadovaučiau Žemės ūkio ministerijai, žemdirbių savivaldai, posėdžiaučiau Europos Parlamente ar ES Komisijoje, rengčiau įstatymus, nustatinėčiau šalies agrarinę politiką, galėčiau įsikišti į perdirbėjų ar prekybininkų kartelinius susitarimus“.
Jei aš būčiau...
... europarlamentaras
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus STANČIKAS: „Turėdamas europarlamentaro mandatą ir posėdžiaudamas Briuselyje, Strasbūre, stengčiausi vienyti artimesnių šalių (ne tik Lietuvos) kolegas grumtynėms dėl visiems ES žemdirbiams vienodos ES bendrosios žemės ūkio politikos. Mūsų valstybė į Europos Parlamentą pasiuntė 12 politikų. Tiesiog skandalingai atrodo, kad per amžių amžius tradiciškai agrarinės Lietuvos atstovų nėra Europarlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete! (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Waldemaras Tomaszewskis yra „atsarginis” , „pavaduojantis“ šio komiteto narys – red. past.).
Dabartinius Lietuvos europarlamentarus iš abejingumo stingulio pažadino spalio mėnesį Baltijos šalių agrarinių organizacijų Briuselyje prie Europarlamento ir ES Komisijos būstinės surengti piketai. Tik tada, praėjus dar dviem savaitėms, visi dvidešimt šeši Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą (deklaraciją), kad Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metų reforma neatskirtų Vakarų ir Rytų Europos žemdirbių nauja „geležine uždanga“.“
... Valstybinio turizmo departamento direktorius
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas ŽABALIŪNAS: „Jei tektų vadovauti Valstybiniam turizmo departamentui, tikrai neimčiau rankoves atsiraitojęs griauti jo struktūrą. Dabartiniai departamento darbai ir veiklos kryptys beveik nesiskiria nuo mano įžvalgų, kaip turi vystytis turizmo sektorius.
Galbūt kitais metais didesnį dėmesį skirčiau ekologiniam turizmui, kad labiausiai turistų pamėgtos ir lankomos Lietuvos vietovės, garsūs kultūros, architektūros, istorijos, gamtos paminklai neišnykę, neapgriuvę, nepaskendę šiukšlėse džiugintų ir ateities kartas.“
... Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS: „Jei būčiau Lietuvos žemdirbių savivaldos, Ūkininkų sąjungos vadovas, kaimo žmonėms atstovaučiau ne pažadais ar gražiomis kalbomis, bet aiškiai matomais darbais. Nuolat susitikinėčiau su Vyriausybės, Seimo vadovais, ministrais ir parlamento komitetų nariais. Taigi tęsčiau dabartinę žemdirbių organizacijų vadų veiklą. Bet nemažai dalykų keisčiau. Žemės ūkio rūmuose siekčiau didesnės demokratijos (negali žemdirbių savivaldos skėtinės organizacijos vadovybę rinkti samdomi Rūmų darbuotojai, o ne žemdirbiai).
2012-ieji – Seimo rinkimų metai. Lietuvoje bus daug ir viešai politikuojama. Norėtųsi, kad bent iš žemdirbių savivaldos organizacijų sklistų tvirtas ūkininkų, agroverslininkų, o ne įvairių politinių partijų atstovų balsas. Nuolat agituočiau už spartesnę, platesnę kooperaciją. Žinoma, žemdirbių derliai, pajamos priklauso ne vien nuo kaimo vadų sugebėjimų ir ryžto, bet ir nuo Aukščiausiojo valios.“
... Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas
Žemės ūkio rūmų Arklininkystės komiteto pirmininkas Arūnas DEGUTIS: „Labiau vertinčiau privačias į veislininkystę ateinančias struktūras ir įmones.
Šiuo metu iš inercijos labiau palaikomos valstybinio kapitalo įmonės. Siekdamas tai subalansuoti ir skatindamas sveiką konkurenciją daugiau dėmesio skirčiau privačioms iniciatyvoms, kurių neišvengiamai daugės ir jos užims vis daugiau erdvės. Mano nuomone tai yra natūralu. Valstybė turėtų remti ir privačias veislininkystės įmones.
Šiandien įvairiomis subsidijomis labiau remiamos ir palaikomos valstybės įmonės, todėl jos nejaučia konkurencijos, kurią reikia skatinti.
Reikėtų pagaliau suvokti, kad atsiranda ir kitų žaidėjų, tad linkėčiau, kad į valstybės remiamas veislininkystės programas būtų įtraukti ir privatūs subjektai. Ypač todėl, jog jie šiam reikalui skiria ir savo lėšų.“
... Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas KRAUJELIS: „Jeigu vadovaučiau Nacionalinei mokėjimo agentūrai?
Juokaujate. To jau niekada nebus...… Buvau vienas iš NMA „gimdytojų“. Agentūra akreditaciją SAPARD programai administruoti gavo man būnant ministru. Nemažai užkulisinių žaidimų sužaidėme, kad jos centras įsikurtų ir įsitvirtintų Vilniuje, Žvėryno mikrorajone. O kiek triukšmo buvo sukelta, kai suplanavome pirkti pirmąją dešimtį automobilių, kai pasakėme viešai, kad bus ne 300, o 600 ir daugiau darbuotojų!.. Net prezidentas kvietėsi „ant kilimo“...
NMA visose šalyse yra didelės, reikšmingos ir atsakingos struktūros, nes administruoja milijardines BŽŪP finansavimui skirtas sumas.
Agentūra yra muzikantai. Jos vadovas – didelio orkestro dirigentas. Bet ne jis ir ne jie kalti, kad kartais groja ne kiekvienam patinkančią muziką. Natas rašo ir kada kokį kūrinį bei kaip groti raštu (gal ir žodžiu) užsako aukščiau esantieji. O ten – procedūros tarp Vilniaus ir Briuselio! Velniai sprandus nusisuktų, bet žmonės atlaiko.
Norint ką nors keisti ar kitaip daryti, reikia žinoti, kaip agentūrą vertina tie, kurie su jos veikla susiduria tiesiogiai. Asociacija gruodžio pradžioje apklausė žemės ūkio bendrovių vadovus ir specialistus, kaip jie vertina 11 pagrindinių su žemės ūkiu susijusių institucijų veiklą (pradedant Žemės ūkio ministerija ir baigiant komerciniais bankais). NMA veiklą gerai įvertino 42 proc., patenkinamai – 58 proc. Blogo pažymio neparašė nė vienas. Džiugu, kad neturinčiųjų nuomonės taip pat nebuvo nė vieno. Palyginti su kitų institucijų įvertinimais, šie vieni geriausių. Tad jei žmonėms tinka, reikia tęsti. Tobulinant, žinoma.
Keletas minčių (kurios rimtos, kurios – pusiau, o kurios iš fantastikos srities, tesprendžia skaitytojai):
1. Iki 2014 m. užbaigti NMA kaip vientisos struktūros formavimą. Estai tą padarę nuo pat pradžių. Nacionalinę žemės tarnybą sugebėjome įkurti tik dabar. NMA yra dirbtinai suraišiota grandinė. Ir čia ji turėtų būti „nuo lauko iki stalo“ arba „nuo stalo iki lauko“.
2. Centriniame aparate dirba nemažai gabių administratorių. Tačiau būtina keisti darbuotojų atrinkimo reikalavimus. Vienas jų turėtų būti tas, kad būsimasis NMA centrinio aparato darbuotojas ūkyje (ūkiniame vienete) būtų įgyvendinęs projektą. O didžiajai daliai jau dirbančių merginų ir jaunuolių surengti stovyklas kaime, kaip TV „Olialia pupytėms“. Ir vasaros, ir žiemos. Tikslas – pagyventi ir padirbėti laikantis tų pačių reikalavimų, kurių reikalauja iš kaimiečių. Kas ištvers – tegul lieka, kas ne – tai ne...
3. Išlaidas, kurios dabar išleidžiamos ES paramos viešinimui, sukaupti ir panaudoti nuosavam galingam informacijos centrui įsteigti (su TV kanalu, radijo stotimi, žurnalais ir laikraščiais, portalais).
4. Pradėti derybas su NASA dėl pažangiausios technikos panaudojimo fiksuojant, ar laukai, gyvuliai atitinka GAAB ir VR reikalavimus, išmatuojant, kiek žmonės kaime tapo laimingesni dėl ES paramos.
P.S. Bet realybė yra tokia, kad ir kitąmet reikės daryti tai, ką NMA privalės daryti, kad daugiau kaip milijardo litų paramą gautų kaime dirbantieji ir gyvenantieji. Svarbu, kad visi norėtų tai daryti geriau, lengviau, suprantamiau.“
... UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorius
Ūkininkas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius MARKAUSKAS: „Jeigu turėčiau galimybę vadovauti UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, tai greičiausiai ja nepasinaudočiau. Ir tam turiu nemažai „rimtų“ priežasčių, nes:
- nemėgstu mėgintuvėlių, popierių ir sėdimo darbo;
- nesu psichologas ir negalėčiau paguosti ūkininkų, kurie skundžiasi sunkiu gyvenimu;
- šalyje per daug žmonių, norinčių reformuoti šią tarnybą, bet nežinančių, kodėl ir kaip;
- man labiau patinka, kai LPGA pirmininkas Jonas Vilionis yra mano kolega, nei būtų oponentas;
- šioje tarnyboje dirba daug darbščių ir gražių moterų, todėl geriau toliau nuo pagundų.
UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vadovei Irenai Tabakajevienei linkiu gražių švenčių ir ilgų tarnybos metų.“
... Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinis
Kupiškio r. ūkininkas Zigmas ALEKSANDRAVIČIUS: „Jei būčiau Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinis, tikrai nemėgdžiočiau dabartinio komisaro rumuno Dačiano Čiološo. Jis vienaip kalbėjo iki tapdamas eurokomisaru ir visai priešingai - dabar. Vokiškame leidinyje „Top agrar“ perskaičiau pašnekesį su D. Čiološu.
Pasirodo, ir jo mąstysena neatpažįstamai pasikeitė, ir galimybės ribotos: EK įgaliotinis nebedrįsta prieštarauti nei vokiečiams, nei prancūzams, nei kitiems ES galingiesiems. Žinoma, ES – painiai sudėtingas mechnizmas.
Bendrijai priklauso ir šiaurietiškai racionalūs suomiai, ir pietietiškai nerūpestingi graikai. Sunku tokiems kraštutinumams pritaikyti vienodas taisykles. Bet vis dėlto kokių nusikalstamų nesąmonių padarė ES Komisija ir jos padalinys - Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas! 15-20 proc. daržovių būdavo išmetama į Europos Sąjungos sąvartynus, jeigu svogūno lukštas pasitaikydavo „nestandartinis“ (plonesnis) ar agurkas per daug užsirietęs („nukrypęs nuo normos“). O būriai ES vargšų tuo metu alpdavo iš alkio.
ES programos „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ pasekmė – sveiki, darbingi kaimo žmonės, buvę žemdirbiai, per dienas spokso į televizorių, geria alų ar ką nors stipresnio, o svogūnų užkandai pasirauna ne iš savo daržo, bet perka „Maximoje“! Taip atsitiko todėl, kad ES biurokratai nebendravo su paprastais žemdirbiais.
Europos Komisija klaikiai, gal net pikčiau pasakysiu, žiauriai nutolusi nuo tikrojo ES kaimo. Bendrąją ES žemės ūkio politiką Briuselis kūrė, nusiuntęs savo valdininkus pasižvalgyti po stambius, klestinčius, pavyzdinius, parodomuosius ūkius. Bet kaimo lyderių mąstysena jau nebe žemdirbiška, o verslininkiška. Jie puikiai moka išgauti iš politikų naudingas (patiems lyderiams, o ne visiems žemdirbiams) įstatymų pataisas.
Norėdamas suvokti tikrąją Bendrijos žemės ūkio būklę, ES komisaras turi persirengti, paimti dervišo (valkataujančio musulmonų vienuolio – red. past.) lazdą ir pėsčias patraukti per visą Europos Sąjungą nuo Vilnijos grūdų ūkių iki Andalūzijos alyvmedžių giraičių.”
... Lietuvos kaimo tinklo vadovas
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas PUPINIS: „Ką daryčiau geriau, jeigu vadovaučiau Lietuvos kaimo tinklui? Lietuvos kaimo tinklo vienas pagrindinių tikslų – kaupti, skleisti ir keistis informacija ir gerąja praktika. Mano nuomone, būtent šis tikslas turi būti kuo geriau įgyvendinamas.
Tinklas jungia daugiau nei 600 narių, kuriuos sieja bendri interesai, ir tai unikali galimybė vieniems iš kitų mokytis, patarti, padėti ar skatinti įvairias veiklas. Net ir nebūdamas Kaimo tinklo vadovu skatinčiau Tinklo narius dalyvaujant projektuose siekti žinių, nes žinios ir gebėjimas jomis naudotis yra progreso, galinčio pagerinti mūsų gyvenimą, pagrindas. Manyčiau, būtent žinių gavimas, informacijos ir patirties perteikimas, į Kaimo tinklo sistemą įtraukiant kuo platesnį ratą asmenų, turėtų būti prioritetas.
Lietuvoje vis dar vyrauja vadinamoji „visažinystės“ liga, kai visi dedasi viską išmanantys ir mokantys. Dėl mūsų „visažinystės“ ligos Lietuva, kaip valstybė, ir mes, kaip jos piliečiai, turime skirti daug finansų tam, kad mokėtume už padarytas klaidas, atrastume tas tiesas, kurios jau seniai atrastos. Manau, kur kas pigiau būtų mokytis iš kitų klaidų.“
... Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius
Mecenatas Ramūnas KARBAUSKIS: „Jeigu būčiau Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius, sugrąžinčiau senąjį pavadinimą arba bent pakoreguočiau naująjį, kuriame būtų minimas žemės ūkis, kalbėčiausi su visuomene, tėvais ir vaikais, įtikinčiau juos agrarinio sektoriaus svarba, studijų perspektyvomis. Jau šiais metais atsirado daugiau norinčiųjų studijuoti agronomijos mokslus.
Agronomas visuomet turės kaime ir darbo, ir pajamų. Taip pat svarbu motyvuoti studentus, ugdyti jų meilę savo universitetui.“
... pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas VILIONIS: „Jeigu vadovaučiau pieno perdirbėjų asociacijai „Pieno centras“, už pieno žaliavą ūkininkams mokėčiau daugiau. Sektinas viename televizijos reportaže parodytas Kėdainių cukraus fabriko vadovų pavyzdys – jie pasikvietė ūkininkus į savo įmonę, supažindino su gamybos procesu, pateikė informaciją apie pajamas, užtikrino cukrinių runkelių augintojus, jog dalysis pelnu.
Vadovaudamas „Pieno centrui“ siekčiau glaudesnio bendradarbiavimo su pieno gamintojais, ūkininkais, nes tik nuo jų priklauso viso pienininkystės sektoriaus ateitis.“
... Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis BARAVYKAS: „Jeigu vadovaučiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, suprantama, kad kiaulienos valgyčiau daugiau ir kolegoms rekomenduočiau, manau, kad nuo sveiko maisto ir mintys būtų švaresnės, o sprendimai – tobulesni.
Man asmeniškai nepadoru būtų matuotis VMVT vadovo kėdę ar aptarinėti, ką daryti geriau, einant tas pareigas, kiekvienas darome savo: aš ganau kiaules, o VMVT pagal galimybes jas saugo nuo ligų.
Iš VMVT vadovo tikimės, kad ateinančiais Drakono metais VMVT padės apsaugoti mūsų kiaules nuo visų grėsmių ir „drakonų“, nesvarbu, kiek kojų ar galvų jie turėtų, ar iš kurio pasaulio krašto beatskristų. Tikiuosi, kad ir toliau kiekvienas gerai dirbsime savo darbą, o man neteks net pretenduoti į kitų postus“.
... stambaus pieno ūkio savininkas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas MILIUS: „Jei būčiau stambaus pieno ūkio savininkas, tikrai tapčiau pieno perdirbimo įmonės dalininku ir tvarkyčiausi taip, kad nereikėtų jokių tarpininkų paslaugų. Dar ir visus kaimynus suagituočiau steigti kooperatyvą, savo perdirbimo įmonei tiekiantį tik aukščiausios kokybės ir brangiausią žaliavinį pieną.
O su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais bendraučiau labai paprastai – kviesčiau jų inspektorius į ūkį kaip galima dažniau, tam, kad konsultuotų, patartų ir prižiūrėtų mano ūkį taip, kad galvijų banda būtų sveika, o pienas tik aukščiausios kokybės.“
... žemės ūkio ministras
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS: „Visų pirma, žemės ūkio ministru būti nenorėčiau. Ne todėl, kad šio posto nevertinu, bet todėl, kad ne viskas nuo norų priklauso: gali ateiti su didžiausiomis ambicijomis, bet aplinka ir įsipareigojimas partijai tave verčia elgtis taip, kaip reikia. Todėl atsakydamas į šį klausimą tik svarstau, ko aš norėčiau, kas būtų, jeigu būtų...
Siekčiau, kad žemės ūkis taptų Lietuvos prioritetine šaka. Dabar jis kai kurių politikų dėka yra lyg ir našta mūsų šaliai, nors ir gamina, ir eksportuoja, ir šaliai uždirba pajamas. Visi deklaruoja, kad pasaulyje vis labiau trūksta ir dar labiau trūks maisto, kurį mes, Lietuva, turime puikias sąlygas užauginti ir pagaminti.
Vis bandoma supriešinti kaimo ir miesto žmones, kad žemės ūkis gauna išmokas, bet kodėl niekas neklausia, kodėl prancūzai, vokiečiai, graikai ir kitos senosios ES šalys aukščiausiu lygiu kovoja, kad jie negautų mažiau ir lygiateisiškiau su naujosiomis ES šalimis? Tos šalys didžiuojasi savo žemės ūkiu ir žino, kad jeigu ūkininkas gaus didesnes išmokas, tai ir vartotojai mokės padoresnes kainas už maistą, ūkininkas turės už ką modernizuoti savo ūkį, paslaugas pirks iš tų, kurie užsiima verslais, padedančiais ūkininkauti. Tačiau mes pasiduodame politikų įtakai ir skatiname geriau gauti pinigus už tai, kad neaugintume, bet ne už tai, kad dirbtume.
Kitas dalykas, kuris mane skaudina, tai mūsų žemdirbių pasyvus noras dalyvauti savivaldoje ir „žiūrėjimas iš už kampo“ – geriau viską stebėti iš šalies, pakritikuoti, bet būti ne asocijuotu nariu.
Būdamas minis
tru siekčiau, kad visi Lietuvos žemdirbiai būtų asocijuoti ir mokėtų nario mokestį, tada organizacijoms nereikėtų dalyvauti įvairiuose valstybės biudžeto finansuojamuose projektuose ir būti atskaitingiems už tai, kad gauna pinigus už vykdomus projektus, o savivalda išsilaikytų pati save.“
... generalinis miškų urėdas
Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis GAIŽUTIS: „Net nesvarstau tokių galimybių, nes manau, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Mūsų, Miško savininkų asociacijos, darbo principai skirtingi. Tarp privačių miškų savininkų vyrauja bičiuliški, kolegiški santykiai. O generalinis miškų urėdas tarsi generolas – rengiasi uniforma, o ji įpareigoja kariauti, kariškai elgtis.
Manyčiau, kad reikėtų ne kariauti, ne antpečiais didžiuotis ar taikyti griežtas sankcijas tarnaujant gamtai. Kolegiškumas, bičiulystė, bendradarbiavimas turi būti neatsiejami principai, kuriais privalu vadovautis žmonėms, savo gyvenimą, darbą siejantiems su mišku, gamta.
Kariauti nenusiteikęs, todėl ir savęs einant tas pareigas neįsivaizduoju.“
... ūkio ministras
UAB „DOJUS agro“ valdybos pirmininkas Pranas DAILIDĖ: „Jeigu būčiau ūkio ministru, stengčiausi kuo mažiau trukdyti verslui, ieškočiau rinkų, taip pat sudaryčiau palankesnę teisinę bazę verslo iniciatyvoms.“
... Nacionalinės žemės tarnybos direktorius
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras NAGULEVIČIUS: „Glaudžiau bendradarbiaučiau su savo socialiniais partneriais – žemės savininkais, ieškočiau galimybių ginti jų interesus valstybės institucijose.“
... Agrarinės ekonomikos instituto direktorius
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos prezidentas Česlovas TALLAT-KELPŠA: „Jei paskirtų dirbti Agrarinės ekonomikos instituto direktoriumi, turėčiau gerai pagalvoti, ką keisčiau šios įstaigos veikloje, nes nesu įsigilinęs į jo darbo specifiką.
Vertinu dabartinius mūsų ryšius. Instituto darbuotojai, rinkdami medžiagą savo darbams, dažnai teiraujasi, kas vyksta mūsų versle. Patinka, kad dirba ne „iš lubų“, bet palaikydami tiesioginius kontaktus. Tai rodo jų profesionalumą.
Jei daugiau išmanyčiau, gal ir panūsčiau dirbti institute, gal ateitų idėjų kai ką jo veikloje ir keisti. Tačiau dabar tokių siekių neturiu. Dirbu tai, ką suprantu, ką išmanau.“
... Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas ŠLEŽAS: „Ką daryčiau, jei vadovaučiau Seimo Ekonomikos komitetui? Seimui siūlyčiau priimti mokesčių lengvatas, kurios suaktyvintų verslą kaime, skatintų užimtumą. Augintojus skatinčiau kooperuotis, mažinti auginamos produkcijos savikainą, ieškoti realizavimo rinkų.“