Moteris kol kas yra pateikusi du skundus. EŽTT kaunietei
pranešė, kad jos skundai prieš Lietuvą gauti, jiems suteikti
numeriai. Tačiau toks numerių suteikimas dar nereiškia, kad
EŽTT yra priėmęs sprendimą skundus nagrinėti.
N.Venckienė BNS sakė, kad skundą į Strasbūrą išsiuntė ir
jos mama Laimutė Kedienė. Jai taip pat pranešta, kad skundas
gautas.
Teisėja sako, kad nė vienoje byloje ji ir jos šeima
materialinio atlygio neprašo. Ji spėja, kad bylinėjimasis su
Lietuva gali užtrukti dešimtmetį.
Viename skunde N.Venckienė Strasbūro teismui skundžiasi dėl
2010 metų lapkričio 3 dieną priimtos Panevėžio apygardos teismo
nutarties, kuria atmesti visi Aido ir Neringos Venckų skundai. Vienu
jų siekta, kad Drąsiaus Kedžio sugyventinei L.Stankūnaitei būtų
pareikšti įtarimai dėl jųdviejų mažametės dukros tvirkinimo.
Tada galutinę ir neskundžiamą nutartį priėmusi teisėjų
kolegija nusprendė, kad tokie įtarimai neturi būti pareikšti
nužudytiems Kauno apygardos teismo teisėjui Jonui Furmanavičiui ir
L.Stankūnaitės seseriai Violetai Naruševičienei. Vieninteliam
įtariamajam pedofilijos byloje Andriui Ūsui, kuris Alytaus rajone
buvo rastas negyvas, įtarimai mergaitės tvirkinimu į sunkesnius -
seksualinį išnaudojimą buvo nepakeisti.
Remdamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencija, kuri deklaruoja teisę į teisingą teismą,
N.Venckienė savo skunde analizuoja, kokių veiksmų byloje nesiėmė
prokurorai, ką jie turėjo atlikti.
Kitą skundą N.Venckienė padavė dėl Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo šiemet gegužės 5 dieną priimtos nutarties skirti jai
pastabą.
Teisėja mano, kad pastaba jai buvo pareikšta nepagrįstai.
Teisėjų garbės teismas kovo pradžioje Kauno apygardos teismo
teisėjai skyrė papeikimą už tai, kad bendraudama su žiniasklaida
bei viešai reikšdama nuomonę apie esą netinkamą pedofilijos bylos
tyrimą, rašydama skundus ir prašymus brolio Drąsiaus Kedžio vardu
bei įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais
pavadindama asmenis, dėl kurių dokumentai buvo rengti, ji pažeidė
Teisėjų etikos kodekse numatytus reikalavimus.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad papeikimas yra
per griežta nuobauda ir pareiškė pastabą.
Tada teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad N.Venckienės
drausminės atsakomybės pagrindas yra glaudžiai susijęs su jai
artimų žmonių - velionio brolio ir jo dukters (kuri šiuo metu yra
jos globotinė) - gyvenimo aplinkybėmis, sukėlusiomis didelį
rezonansą visuomenėje.
Teismas paskelbė manąs, kad N.Venckienės reiškiama kritika
buvo siekiama pozityvių rezultatų, nebuvo siekiama išimtinai
destruktyvių padarinių, be to, dėl dalies pareiškėjos kritikuotų
teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmų buvo atlikti
oficialūs tyrimai ir kitos institucijos dalį šių veiksmų
oficialiai pripažino ydingais.
Nutartyje dėl drausminės nuobaudos N. Venckienei pakeitimo
taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl teisėjos
mažametės dukterėčios tvirkinimo perduota teismui.
Kauno teisėja Strasbūrui skundžiasi ir dėl teisės į privatų
gyvenimą. Savo skunde ji remiasi Turkijos teisėjos byla prieš savo
valstybę, kurioje 2010 metais sprendimą priėmęs EŽTT konstatavo,
kad teisėjas turi teisę į privatų gyvenimą.
„Brolio mergaitė pedofilijos byloje yra pripažinta
nukentėjusiąja. Kodėl aš negaliu kovoti už jos globą, tai
privatus gyvenimas“, - BNS teigė N.Venckienė.
Jos motina L.Kedienė Lietuvą Strasbūrui apskundė dėl jos
manymu, pažeistos sūnaus nekaltumo prezumpcijos.
2010-ųjų balandį spaudos konferencijoje Generalinėje
prokuratūroje tuometinis laikinasis generalinis prokuroras Raimondas
Petrauskas pareiškė, kad ant šalia D.Kedžio kūno rasto pistoleto
„IŽ 79-8 Baikal“ rasti jo DNR pėdsakai.
Prokuratūra viešai pripažino, kad spaudos konferencijos metu
prokuroras teikdamas informaciją suklydo - ant pistoleto „IŽ 79-8
Baikal“ buvo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau, pasak
specialistų, jie buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant
DNR.
D.Kedys kaltino Kauno apygardos teismo teisėją
J.Furmanavičių, buvusio Seimo pirmininko visuomeninį padėjėją A.
Ūsą ir dar vieną nenustatytą asmenį seksualiai išnaudojus jo
mažametę dukterį, o buvusią sugyventinę L.Stankūnaitę ir jos
seserį V.Naruševičienę - sąvadavimu. Tačiau šių asmenų kaltė
teismuose nepatvirtinta.
J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė buvo nušauti 2009-ųjų
spalį Kaune. Manoma, kad tai padarė D. Kedys, kuris pernai balandį
rastas negyvas.
Kaltinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A.Ūsui. Pastarasis
netikėtai žuvo per nelaimingą atsitikimą praėjusių metų
birželį, apvirtus keturračiam motociklui.
Neseniai Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad mirusio A.Ūso
baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Byla yra Vilniaus
miesto 2-ajame apylinkės teisme.
EŽTT ataskaitoje, paskelbtoje 2011 metų rugsėjį, nurodoma,
kad Strasbūro teismas išnagrinėjo tik vieno iš 50 lietuvių
skundą - 98 proc. skundų nėra priimama arba skundai yra
išbraukiami. Kai skundai priimami, 80 proc. atvejų pažeidimai
nustatomi.