„Mūsų tikslas yra per pirmus metus kaip minimum 10 proc.,
vėliau padidinti iki 20 proc. ir, sakykime, jau trečius metus 30
proc. kaip minimum taupyti lėšų. O mūsų bendrą sumą sudaro
šiandien 16 mln. litų - tai yra labai didelė suma, maždaug 6 mln.
yra šildymo kompensacijos lėšos ir 10 mln. šalpos mokėjimo“, -
spaudos konferencijoje penktadienį sakė Akmenės rajono meras
Vitalijus Mitrofanovas.
Nuo sausio 1 dienos penkios bandomosios savivaldybės
savarankiškai skirstys paramą - tai bus daroma Akmenės,
Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų
savivaldybėse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje spaudos
konferencijoje dalyvavęs Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas
sakė, kad prisijungti prie eksperimento, be kita ko, paskatino
galimybė laisvai disponuoti sutaupytomis lėšomis. Jis tikisi, kad
eksperimentas leis per metus sutaupyti iki 10 proc. socialinės
paramos lėšų.
„Šilalės rajonas yra kaimiškas ir susitikus su ūkininkų
sąjunga ar su verslininkų sąjunga ypač buvo akcentuojama, kad
neįmanoma surasti darbuotojų, bet pašalpų išmokėjimo skaičius
nuolat auga“, - apsisprendimą dalyvauti eksperimente aiškino
J.Gudauskas.
Socialinei paramai skiriamas lėšas bus siekiama iš remiamųjų
sąrašo eliminuojant piktnaudžiaujančiuosius pašalpomis. Viena iš
priemonių, kurią numatoma pasitelkti, bus seniūnijose steigiamos
komisijos, kurios reguliariai diskutuos dėl kiekvieno pašalpą
gaunančio žmogaus.
„Dabar kiekvienoje seniūnijoje yra sudaromos komisijos, kurios du
kartus rinkisis per mėnesį ir apsvarstys kiekvieną pašalpos
gavėją“, - pasakojo Šilalės meras.
Nuo sausio įsigaliosiantis Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymas taip pat numato, kad norint
gauti pašalpą reikės pateikti buities tyrimo aktą.
„Jeigu nori gauti pašalpą, turėsi įsileisti į namus,
parodyti, kaip tu gyveni. Ir jeigu kyla įtarimų ir vis dėl to
matome, kad žmogus gyvena ne pagal pajamas, mes jau kreipiamės tada
į atitinkamas tarnybas susirinkti duomenis - ar jis užsienyje dirba,
ar jis (turi - BNS) nelegalų verslą. Manau, kad viešinant šitą
dalyką tiesiog šities žmonės nebesikreips paramos“, - svarstė
Akmenės meras.
Numatoma, kas minėtos penkios savivaldybės trejus metus gaus ne
tikslines dotacijas socialinei paramai, o padidintą gyventojų
pajamų mokesčio (GPM) dalį. Planuojama ateinančius trejus metus
šioms savivaldybės pervesti 2011 metų tikslinės dotacijos dydžiu
padidintą GPM dalį.
„Tos penkios savivaldybės savo biudžetuose, jau kaip
savarankiškuose biudžetuose, trejus metus turės tokį pat kiekį
lėšų, kiek buvo patvirtinta 2011 metų biudžete“, - spaudos
konferencijoje aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras
Donatas Jankauskas.
Tačiau jis neatmetė, kad tuo atveju, jei ekonominė situacija
šalyje blogėtų ir socialinės paramos poreikis augtų, valstybė
turėtų turėtų didinti pervedimus į ekperimentuojančių
savivaldybių biudžetus.
„Jeigu situacija iš tikrųjų drastiškai blogėtų, tai
natūralu, kad socialinė apsauga yra ta sritis, kurią užtikrinti
valstybė privalo, nėra alternatyvų. Silpniausiems savo visuomenės
nariams valstybė turi padėti ir tą, be abejo, jinai užtikrins“, -
sakė ministras.
Merų aiškinimu, naujovėms įgyvendinti prireiks papildomų
darbuotojų.