Gedimino pilies bokšte iškelta nauja Lietuvos vėliava

ELTA ir lrytas.lt inf.
Vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną pagerbė Lietuvos savanorių žygdarbį - 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą virš Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė. Sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte kariai iškėlė Lietuvos vėliavą, bokšte plevėsuosiančią naujaisiais metais. 
Sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte kariai iškels Lietuvos vėliavą,
Daugiau nuotraukų (1)
Per Vėliavos ceremoniją Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai nuleido Pilies bokšte plevėsavusią 2011 metų vėliavą ir skambant Lietuvos Respublikos himnui bei aidint trims šūvių salvėms, skiriamoms Lietuvai Tėvynei, Vilniui - Lietuvos sostinei ir Lietuvos Laisvės simboliui - Lietuvos trispalvei, pakėlė naują 2012 metų vėliavą.
Tradiciškai Gedimino bokšte plazdėjusi vėliava bus perduodama vienai mokyklų - šiemet ji bus įteikta Vokietijos Hiutenfeldo mieste veikiančiai Vasario 16-osios gimnazijai.
Po ceremonijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai Gedimino kalne užkūrė kareivišką laužą.Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Lietuvos vėliavos dienos paminėjimo ir vėliavos pakėlimo Gedimino kalno pilies bokšte ceremonijoje ir pasveikino gausiai susirinkusius vilniečius ir miesto svečius.  
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad apie trispalvės simbolinę svarbą priminė ir pernai rudenį įvykęs Europos krepšinio čempionatas, ir atminimas apie Sąjūdžio laikų mitingus.  
„Kelias savaites tūkstančiai mažų trispalvių, pritvirtintų  prie automobilių, plaikstėsi po visą Lietuvą, stebino ir žavėjo ne vieną užsienio žurnalistą ar sirgalių. Šios trispalvės mums reiškė pasididžiavimą savo valstybe, savo komanda, tikėjimą savimi, tikėjimą savo galimybėmis. Ir turbūt ne man vienai pernai rudenį atgijo Sąjūdžio laikų prisiminimai apie pirmąkart viešai iškeltą trispalvę 1988 metų birželį virš Vingio parko tribūnos, apie kiek vėliau iškeltą trispalvę čia, virš Gedimino pilies“, - sakė I. Degutienė.  
Seimo Pirmininkė prisiminė ir Laisvės ženklu tapusią nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip virš Katedros aikštėje išsirikiavusių šalmuotų okupacinės kariuomenės kareivių kolonos ant tėvo pečių pakelta mergaitė mojuoja mūsų trispalve.  
„Žvelgiant į šią nuotrauką visiems buvo aišku, kad nugali ne metalas ir fizinė jėga, bet dvasia, meilė Tėvynei ir laisvei, taip trykštanti iš tos degančiomis akimis lietuvaitės. Valstybės vėliava, kaip ir valstybės himnas, yra tie svarbiausi simboliai, kurie vienija lietuvius, gyvenančius čia, Lietuvoje, ar užsienyje. Valstybės vėliava yra tas simbolis, kuris priverčia pamiršti, kas mus skiria ir prisiminti, kas mus jungia“, - sakė I. Degutienė.  
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad būtent todėl okupantai ypatingai draudė trispalvę ir už jos iškėlimą ar paišymą ant sienų, ant sąsiuvinių ilgiems metams sodino į kalėjimą net moksleivius.
  „Suprantama, kad okupantai bijojo ne pačios vėliavos kaip tokios, bet jos simbolinės reikšmės, bijojo simbolio, kuris liudijo apie Lietuvos valstybę, kuris galėjo suvienyti pavergtą tautą žygiui į laisvę“, - sakė I. Degutienė.
  Seimo Pirmininkė paragino žmones saugoti Lietuvos valstybę ir trispalvę, ir visuomet ją kelti vardan tos Lietuvos.  
„Kol bus valstybė, bus ir jos vėliava. Kol bus vėliava – bus ir valstybė. O kol bus valstybė, bus ir ją sukūrusi Tauta. Šis ryšis yra neatsiejamas, tad saugokime jį ir perduokime iš kartos į kartą. Už Lietuvą ir jos trispalvę!”, - sakė I. Degutienė.
Vėliavos pagerbimo tradicija siejama su sostinę gynusio savanorių būrio, kuriam vadovavo karo komendantas Kazys Škirpa, trispalvės iškėlimu Vilniaus Gedimino pilies bokšte 1919 metų sausio 1 dieną.
Pasak to meto liudytojų, dešimt Lietuvos vėliavą iškėlusių savanorių - karininkas K. Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus - pagerbė ją šautuvų salvėmis, sugiedojo Lietuvos himną ir pasibučiavo.
1919 metų sausio 6 dieną į sostinę įsiveržę bolševikai nuo lietuviškos trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antrąkart Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920-ųjų rugpjūčio 26 dieną, į Vilnių sugrįžus Lietuvos kariuomenei. Tų pačių metų spalio 9 d. želigovskininkai, užgrobę Lietuvos sostinę, lietuvišką trispalvę nuplėšė.
Po ilgų nelaisvės dešimtmečių 1988 metų spalio 7 dieną virš Gedimino bokšto iškelta Lietuvos trispalvė dabar plevėsuoja visą laiką.
Prisiminti pirmąjį trispalvės iškėlimą jau tapo tradicija. Kasmet sausio 1-ąją ant Gedimino kalno rengiamos iškilmingos vėliavos pakeitimo ceremonijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.