„Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus
su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar
ne, mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami,
ori pozicija“, - sakė ministras interviu žurnalui IQ.
Sausio mėnesio žurnalo numeryje paskelbtame interviu A.Ažubalis
teigė, kad dėl atsiradusios įtampos kaltas ne Vilnius.
„Toks jausmas, kad mūsų partneriai įsistūmė į kampą, iš
kurio išeiti bus labai sunku“, - kalbėjo ministras.
„Manoma, kad tam tikru spaudimu darant įtaką mūsų vidaus
politikai galima kažką pasiekti. Jei Sovietų Sąjungai, Rusijai to
nepavyko padaryti, niekam tai nepavyks. Mes esame sena valstybė,
turime gilias valstybingumo tradicijas, tad kol galėsime, tikrai
nedarysime jokių nemotyvuotų nuolaidų“, - sakė A.Ažubalis.
Lenkija paskutiniu metu kaltino Lietuvą dėl naujų nuostatų
švietime, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama
lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad
naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas
veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams
sudarytos lieka išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.
Tame pat žurnale paskelbtame interviu buvęs valstybės vadovas,
europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė apgailestaujantis, kad
Lenkija „būti didele“ mokosi iš Rusijos.
„Jei ji mokosi būti didelė pagal Rusijos modelį, labai panašu,
tai yra klaidingas kelias. Galbūt ji bus didelė mažesniems
kaimynams pagąsdinti, bet nebus gerbiama. Nei tų kaimynų, nei tų,
kurie dar didesni. Man gaila, kad Lenkijos politinė viršūnė
pasirinko tokį kelią“, - kalbėjo V.Landsbergis.
„Premjeras Andrius Kubilius yra perspėjęs, kad Lietuvos atveju
diktatas veikia neigiamai, taigi negerai, kai Lenkijos valdžia
mėgina eiti tokiu keliu, pasijutusi, kaip jūs sakote, didelė. Mums
neimponuoja toks didumas. Turėjome didesnių“, - teigė politikas.