Vien Vilniaus miesto, kuriame yra 23 tūkst. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, darželiuose trūksta apie 1500 laisvų vietų, nors sostinėje veikia 124 ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir 14 darželių-mokyklų. Ne geresnė situacija ir kituose didmiesčiuose – Kaune, Klaipėdoje.
Ypatingai sudėtinga situacija sostinės Pašilaičių rajone, kur dar iki krizės iškilo didžiulis gyvenamųjų namų kvartalas - „Perkūnkiemis“ tačiau naujų darželių neatsirado. Dauguma naujakurių čia – jaunos šeimos su mažais vaikais. Perkūnkiemio gatvei priskirti darželiai yra Viršuliškių rajone, tad tėvams, jei vaikai į tuos darželius pakliūva, tenka vežti vaikus kelis kilometrus. Daug vaikų nepatenka ir į šiuos darželius.
Viena mama pasakojo, jog vaikas buvo užrašytas į priskirtą vaikų darželį „Puriena“, kai jam buvo vos du mėnesiai. Po metų šeima sužinojo, kad vilties patekti į darželį nėra.
„Suskubome ieškoti kito darželio ir radome Savanoriu prospekte. Dabar vaiką turime vežioti po 10 kilometrų į vieną ir kitą pusę. Darželio paieškos kainavo daug nervų, o dabar daug laiko ir pinigų atima vaiko vežiojimas“, - sakė vilnietė.
Kuriant šį kvartalą jame planuota pastatyti du vaikų darželius ir mokyklą. Tačiau neiškilo nė viena švietimo įstaiga.
„Užrašiau vaiką į du darželius vos gimusį. Suėjus dvejiems metams nepatekome nė į vieną. Nuėjau į darbą ir parašiau pareiškimą, kad išeinu, nes neturiu, kur vaiko palikti. Ir iš ko gyventi dar metus? Ir ką daryti jeigu vietos vaikui vėl neatsiras? Laukti stebuklo?“ - dejavo dar viena sostinės gyventoja.
Deklaravo gyvenamąją vietą
Vilnietis Tomas, su žmona auginantis du mažamečius vaikus pripažino, kad norėdamas patekti į vieną populiaresnių darželių Vilniaus senamiestyje - „Krivūlė“, turėjo imtis gudrybių. Vienas šio darželio privalumų – jame taikoma Valdorfo sistema. Be to, jis yra centrinėje miesto dalyje netoli vyro darbovietės.
„Šis darželis mums nepriklausė pagal gyvenamąją vietą, todėl norėdami į jį patekti mamos ir vaiko gyvenamąją vietą deklaravome pas draugus, įsikūrusius Senamiestyje. Manau, kad dauguma šį darželį lankančių tėvų vaikų taip darė, nes daugelis jų Senamiestyje negyvena.
Kita vertus, nesuprantu, kodėl svarbiausias kriterijus yra gyvenamoji vieta. Manau, kad daugeliui tėvų svarbiau, kad darželis būtų arti darbovietės.
Pasižiūrėjus į vaikų darželių Senamiestyje vaikų sąrašus, atrodo, kad tai tankiausiai gyvenamas miesto rajonas, nors iš tiesų, čia darželių yra pakankamai daug, o žmonių gyvena mažiau nei gyvenamuosiuose rajonuose. Jeigu juos lankytų tik Senamiesčio vaikai, čia turėtų likti laisvų vietų“, - svarstė vilnietis.
Ar tikrai nėra vietų?
Nors oficialiai teigiama, kad vaikų darželiuose trūksta tūkstančių vietų, reali situacija lieka nežinoma. Sostinėje jau veikia centralizuota virtuali vaikų, pretenduojančių lankyti vaikų darželisu eilė, tačiau tėvai pasakoja, jog šiame sąraše aptikę laisvą vietą ir nuvykę į darželį išgirsta, jog jokių vietų nėra.
Vilnietis Saulius, savo dukterį į darželį, priklausantį pagal gyvenamąją vietą, užregistravo, kai jai buvo 8 mėnesiai ir jau tada kūdikis buvo sąraše penkioliktas, o iš viso į grupę ketinta priimti 18 vaikų. Darželio vadovė įspėjo, jog šeima nedėtų pernelyg daug vilčių ir pradėtų kitos ugdymo įstaigos paieškas.
Situacija tapo dar grėsmingesnė artėjant vasarai, kai reikėjo pranešti, ar vaikas tikrai lankys darželį. Tuomet tėvai išgirdo atsakymą, kad jų vaikas jau į darželį tikrai nepateks, nes atsirado vaikų, turinčių pirmumo teisę.
Dar keturiuose darželiuose, kurie šeimai, įsikūrusiai sostinės Naujamiesčio rajone, atrodė priimtini pagal gyvenamąją vietą, džiugių žinių nebuvo. Jeigu į darželį mėgini patekti ne pagal gyvenamąją vietą, atsiduri eilės gale ir tai atsitinka paskutinę akimirką.
Galiausiai netikėtai šeimai pagal gyvenamąją vietą priskirto darželio vadovė, paprašyta parodyti bendrąjį miesto priėmimo į vaikų darželius sąrašą pati nustebo – mergaitė akimirksniu atsidūrė šeštoje vietoje ir be jokių kliūčių galėjo ateiti rugsėjį. Su ja kartu grupėje mokėsi netoliese įsikūrusio banko darbuotojų vaikas. Šeima gyveno Gineitiškėse.
Siūlo lankyti privačius darželius
Prieš praėjusį rugsėjį buvo paskelbta, kad sostinės vaikų darželiuose atsirado 380 laisvų vietų. Mokslo metų pradžiai Vilniuje suformuota 19 papildomų ikimokyklinių grupių savivaldybės darželiuose Antakalnyje, Žirmūnuose, Pašilaičiuose, Lazdynuose, Viršuliškėse, Justiniškėse, Fabijoniškėse, Senamiestyje, Naujamiestyje ir Žvėryne. Jų įrengimui skirta 200 tūkst. Litų.
Be to, žadėta, kad mieste bus atidaryti dar 5 privatūs darželiai. Tačiau per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje pastatytas vienintelis valstybinės vaikų darželis – Pilaitėje.
Išeitis gali būti privatūs darželiai, kurių skaičius šalyje nuo sausio mėnesio, kai buvo supaprastinta privačių darželių steigimo ir pakeista jų finansavimo tvarka, išaugo daugiau nei tris kartus.
Valdininkai skelbia, jog pernai įsteigti 28 privatūs darželiai ir iš viso įkurta per 6 tūkst. naujų vietų savivaldybių ir privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šios ugdymo pakopos plėtrą paskatino šių metų pradžioje įvestas krepšelio finansavimo modelis ir supaprastintos nemotyvuotai griežtos higienos normos bei reikalavimai patalpoms.
Palyginti per pastaruosius 20 metų buvo įsteigti tik 7 privatūs vaikų darželiai. Ikimokyklinio ugdymo krepšelis atveria galimybes ugdymo praktikų įvairovei, teikimas paslaugas labiau pritaikyti prie tėvų ir vaikų poreikių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia per 600 darželių, iš jų - 35 privatūs. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko per 57 proc. vaikų.
Tikimasi, kad 2013 metais Lietuvoje veiks ne mažiau kaip 50 nevalstybinių vaikų darželių, o savivaldybių darželiai taps lankstesni, siūlys įvairesnes programas, kitas paslaugas.
Nemažai darželių uždaryta
Per pastaruosius 20 metų Lietuvos švietimo sistemoje įvyko milžiniškos permainos – gerokai sumažėjo visų švietimo įstaigų.
Statistikos departamento duomenimis, 1990 metais Lietuvoje veikė 1681 ikimokyklinio ugdymo staigų, o užpernai jau tik 642. Tiesiog dramatiškai darželių sumažėjo provincijoje, nemažai jų uždaryta ir miestuose. Kartu stipriai sumažėjo ir vietų darželiuose – nuo 210 tūkst. 1990-aisiais iki 91,7 tūkst. 2010 metais.
Gerokai mažiau liko ir bendrojo lavinimo mokyklų: prieš 20 metų jų buvo 2175, o dabar jau tik 1364, nors mokinių mokyklose sumažėjo tik 16 proc.