„Studentai, gerais pažymiais išlaikę žiemos sesiją, jau turėtų
žinoti, kaip bus užtikrintas nemokamas mokslas artėjančiame
pavasario semestre. Abiturientai, besiruošiantys įstoti į
aukštąsias mokyklas, turi iš anksto, dar iki šių mokslo metų
pabaigos, žinoti priėmimo į jas ir finansavimo tvarką.
Konstituciniam Teismui pripažinus per 30 įstatymo nuostatų
prieštaraujančiomis Lietuvos Konstitucijai, akivaizdu, jog šis
įstatymas nebegali reguliuoti universitetų valdymo, aukštųjų
mokyklų ir studentų santykių bei įtakoti studijų eigos“, - sako
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Anot partijos pirmininko, socialdemokratai įsitikinę, kad
švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius turi prisiimti
atsakomybę už antikonstitucinį dokumentą, todėl prasidėjus eilinei
Seimo pavasario sesijai bus surinkti parašai ir keliamas
nepasitikėjimo ministru klausimas.
Pirmadienį Seimo pirmininkės Irenos Degutienės atstovas spaudai
Juozas Ruzgys BNS sakė, kad tokio siūlymo parlamento vadovė nėra
gavusi.
„Seimo neeilines sesijas Seimo pirmininkas gali šaukti gavęs ne
viešus politinius pareiškimus, bet konkrečius dokumentus, kurie
nurodyti Seimo statute“, - teigiama BNS gautame I.Degutienės
komentare.
Seimo statutas numato, jog po KT nutarimo paskelbimo per vieną
mėnesį Seimo Teisės departamentas parlamento Teisės ir
teisėtvarkos komitetui pateikia siūlymus dėl šio nutarimo
įgyvendinimo. Šis ne vėliau kaip per du mėnesius nuo KT nutarimo
gavimo Seime tai apsvarsto.
Jeigu Seimo priimtas aktas (ar jo dalis) prieštarauja
Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba kitas paskirtas
komitetas ar darbo grupė ne vėliau kaip per keturis mėnesius turi
parengti ir pateikti Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančio
įstatymo pakeitimo projektą.
Konstitucinis Teismas gruodžio viduryje paskelbė, kad
aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo
nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų
finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.
Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių
valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo
struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai
būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant
akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.
Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai
vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro,
o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.