Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus, Klaipėdos, Kauno,
Panevėžio apygardos administraciniai teismai, Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, kurie abejoja Socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo, Valstybinių pensijų, Valstybinių
socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies
išmokėjimo įstatymo bei dviejų Vyriausybės nutarimų atitikimu
Konstitucijai, pranešė KT.
Konstitucinis Teismas į vieną bylą sujungė 39 prašymus.
KT 2002 metais pripažino, kad 2000 metais priimtas įstatymas,
įtvirtinęs nuostatą, jog dirbantiems pensininkams mokama tik dalis
jiems priskaičiuotos senatvės pensijos, prieštarauja Konstitucijai.
Gyventojai, kurie 1995-2002 metais dirbo, dėl šio įstatymo gavo ne
visą senatvės ar invalidumo pensiją. Dirbusiems pensininkams
valstybė liko skolinga 269 mln. litų.
Dėl ekonominių sunkumų nuo 2010 metų sausio Seimas buvo
sumažinęs senatvės pensijas. Tačiau šių metų sausio 1 dienos
jos grąžintos į 2009 metų lygį.
Šiais metais lieka sumažintos valstybinės pensijos ir įvairios
išmokos: rentos, šalpos, slaugos išmokos. Seimas iki 2012 metų
pabaigos pratęsė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo
laikinojo įstatymo galiojimą.
„Sodra“ skaičiuoja, jog pensijų atkūrimas į ikikrizinį lygį
palies apie 447 tūkst. senatvės pensininkų, apie 86 tūkst. netekto
darbingumo (invalidumo) pensininkų ir apie 239,3 tūkst. našlių ir
našlaičių pensijų gavėjų.
Šių metų „Sodros“ biudžete nepriemokoms už 1995-2002 metais
dirbusiems pensininkams neišmokėtas pensijas skirta 263 mln. litų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad sprendimas atkurti
pensijas sunkmečio laikotarpiu leis sumažinti socialinę atskirtį
Lietuvoje, kurioje pensijos ir taip vienos mažiausių Europoje.