Politikai šiemet sau įteikė netikėtą dovanėlę. Uždraudę juridinių asmenų aukas partijoms ir sumažinę didžiausias leistinas gyventojų aukas iki maždaug 20 tūkst. Litų jie šių metų biudžete projekte partijoms numatė apie 20 mln. litų vietoje anksčiau planuotų 5,5 mln. litų.
Jei politinė partija daugiau kaip 50 proc. savo lėšų gauna iš biudžeto, vadinasi, ji yra perkančioji organizacija. O kai ji yra perkančioji organizacija, tuomet ji viską privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nori lankstinukų ir kalendoriukų? Nori vėliavėlių? Nori naujo tinklapio? Nori pasamdyti reklamos planavimo agentūrą? Visais atvejais organizuoji viešąjį pirkimą. Arba perki per Centrinę pirkančiąją organizaciją, jei tai mobilusis ryšys, kanceliarinės ar kokios kitos tipinės paslaugos, skelbia tinklaraštis commonsense.lt.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius taip pat patvirtino, kad ir LSDP ir 2010 metais didesnę dalį pajamų gavo iš biudžeto, o ne iš rėmėjų, tai nėra paslaptis ne šie duomenys skelbiami viešose partijų finansinėse ataskaitose, kurios dar ir yra audituojamos.
„Vis dėl to būtų keista ir reikės, matyt, svarstyti, ar tikrai viešųjų pirkimų procedūras reikės taikyti visiems partijos pirkimams. Tarkime partijos skyriui reikia 20 rašiklių, tai pačios viešųjų pirkimų procedūros kainuos brangiau nei tie rašikliai. Galėtų būti konkrečiai apibrėžta, kad viešieji pirkimai taikomi nuo tam tikros sumos. Žinoma, tuos smulkius pirkimus galima paviešinti“ - svarstė Socialdemokratų vadovas.
Partijų atstovai tvirtino, kad joms nėra tikslo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, atvirkščiai, stengiamasi taupyti, kad už surinktas lėšas būtų galima gauti kuo daugiau paslaugų, tad mokesčių mokėtojų pinigai iš tiesų taupomi.
Lig šiol nebuvo kontroliuojama, kaip partijos panaudoja lėšas. Pasigirsdavo atvejų, kai paslaugos perkamos iš partijos narių įmonių.
„Manau, kad prasminga viešųjų pirkimų įstatymą partijoms taikyti nebent dėl to, kad galėtų dalyvauti daugiau naujų paslaugų tiekėjų, teks pratintis dirbti su jais. Bet kyla ir klausimų. Juk viešųjų prikimų procedūras galima apskųsti ir ilgai tampytis.
Rinkimai vyksta nustatytu laiku, juk negali atidėlioti paslaugų pirkimo, o kas gali paneigti, kad konkursuose dalyvaus konkurentų atstovai, kurie vėliau stengsis sužlugdyti pirkimo procedūras ir prasidės nešvarūs žaidimai. Galbūt Seimas turės pasvarstyti kokias nors išlygas, kad to būtų išvengta“, - svarstė Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas J.Razma.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas patvirtino, kad partijos bus taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems iš biudžeto finansuojamiems juridiniams asmenims. Tačiau jis tvirtino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba iki šiol nebuvo įpareigota kontroliuoti partijų, nes jos nebuvo įtrauktos į Ūkio ministerijos tvirtinamą Perkančiųjų organizacijų sąrašą.
„Ūkio ministerija tvirtina Perkančiųjų organizacijų sąrašą, o mes tuomet jau kontroliuojame, kaip šios organizacijos laikosi Viešųjų pirkimų įstatymų. Jeigu yra pažeidimų, jeigu yra faktai, kad partijos jau anksčiau turėjo būti registruotis, kaip perkančiosios organizacijos, tai gali būti taikomos sankcijos. Perkančiąsias organizacijas turi registruoti Ūkio ministerija“, - paiškino Ž.Plytnikas.
Jeigu partijos bus įtrauktos į Perkančiųjų organizacijų sąrašą prieš artėjančius rinkimus joms teks gerai apgalvoti savo rinkimų kampanijas.
“Jeigu mūsų tikslinių rinkėjų grupė skaito, pavyzdžiui, „Valstiečių laikraštį“, tai norėtume savo reklamą talpinti ten, o ne kitame leidinyje, kuris pasiūlys pigiau. Tai gali būti sudėtinga taikant viešųjų pirkimų procedūras“, - svarstė J.Razma.
„Matyt, skelbsime konkursą ir samdysime viešųjų ryšių agentūrą, kurios paslaugos kainuos pigiausiai, bet ji turės užtikrinti, kad reklama būtų transliuojama tam tikrais kanalais“, - išeitį regi A.Butkevičius.