Jų teigimu, Kuršių nerijoje viešėjusių tarptautinių
ekspertų išvados ir Pasaulio paveldo komiteto 35-osios sesijos
sprendimas dėl Kuršių nerijos rodo, kad dėmesys Kuršių nerijai
yra sustiprintas.
Čia pat pažymima, kad jeigu Lietuvos Vyriausybė, keisdama
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius,
nepaisytų teismų sprendimų dėl statybų neteisėtumo ir
nuspręstų pritarti šiurkščiausių teisės aktų pažeidimų
Kuršių nerijos įteisinimui, ji paneigtų savo pačios sprendimus ir
konstitucinius teisinės valstybės principus, sukeltų grėsmę
nacionaliniam saugumui, nes kultūros paveldas yra vienas jo
pagrindų.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
pirmininkas Romas Pakalnis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos
pirmininkė Gražina Drėmaitė, Tarptautinės paminklų ir paveldo
vietovių tarybos (ICOMOS) narys Gediminas Jusys, ICOMOS narė
Jūratė Markevičienė, Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Naglis
Puteikis, Vytenis Andriukaitis, Gintaras Songaila.
Jų teigimu, neteisėtų statinių įteisinimas ne tik
prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo
schemai, bet iš esmės keičia, niokoja susiformavusį Kuršių
nerijos kraštovaizdį.
„(UNESCO - BNS) ekspertai buvo porą kartų atvykę stebėti, kas
vyksta Kuršių nerijoje, ir teikė savo ataskaitas, nurodydami, kad
Lietuvos pusėje didžiausią pavojų kelia tos statybos, kurios
pažeidžia kraštovaizdžio vientisumą, pažeidžia išskirtinę
visuotinę vertę“, - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė
R.Pakalnis.
„Sunku įsivaizduoti, kokį blogą šešėlį šitoks sprendimas
mestų Lietuvai, nes tai būtų akivaizdus parodymas to, kad Lietuva
net tarptautiniu mastu nesugeba įgyvendinti savo pačios priimtų
įsipareigojimų. Kuo mes virstame?“ - retoriškai klausė Lietuvos
nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.
Jis sakė, kad iki vasario 1 dienos Lietuva turi UNESCO pranešti
apie Kuršių nerijos būklę, tačiau teigė dabar nežinąs, ką
turi pranešti.
„Ką mes galime pranešti? Kaip atrodysime, jeigu pranešime tai,
ką planuoja Vyriausybė“, - kalbėjo R.Pakalnis.
ICOMOS narys G.Jusys priminė, kad boteliai turėjo būti skirti
poilsiautojams, į Kuršių neriją atvykstantiems laivais arba
jachtomis.
„Kaip alternatyva automobilių transportui, nuo kurio pertekliaus
Neringa kenčia ir kentės. Dabar užuot plėtojus tą alternatyvą,
boteliai išparduodami kaip atskiri kotedžai, tai yra dar labiau
pritrauksiantis automobilius objektas“, - tvirtino G.Jusys.
Buvusi KNNP vadovė, parlamentarė A.Stancikienė pabrėžė, kad
neteisinga tvirtinti, jog boteliams statyti buvo išduoti visi būtini
leidimai.
„Pasigirdę Vyriausybės narių raginimai arba ieškojimai
galimybių pasirašyti taikos sutartis, mano nuomone, grindžiami
neteisingai pateikiama informacija. Netiesa, kad Preilos botelis
pastatytas turint visus leidimus, kaip šneka Vyriausybės kancleris
ir premjeras (...) Tik pirmajam detaliajam planui ir pagal jį
vykdytiems sprendiniams buvo visi reikiami leidimai ir pritarimai“, -
per spaudos konferenciją kalbėjo A.Stancikienė.
„Po to labai smarkiai išsiplėtė tos statybos, jos iš esmės
neįgyvendino tikslų, kuriems išduoti leidimai. Turėjo būti
pirmiausia pastatyta infrastruktūra žvejams ir atplaukiantiesiems
jachtomis, to nėra iki šios dienos. Nėra nei molo, nei sandėlių
žvejams. Vietoj šešių pastatų pastatyta dvigubai ar trigubai
daugiau pastatų. Tie sprendimai nederinti su KNNP direkcija, ji net
nebuvo informuota, kad išduodami leidimai, nes buvo išbrauktai š
Nuolatinės statybų komisijos“, - pasakojo buvusi KNNP vadovė.
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis praėjusią
savaitę pranešė, kad A.Sabonio botelius nuspręsta įtraukti tarp
kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai.
Botelius ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio
parko planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo
įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti
keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, bet jis stovi iki šiol.
Bendrovės atstovai tuomet tvirtino nežinantįs, kaip turės
įgyvendinti teismo sprendimą, nes visi septyni pastatyti dvibučiai
už paskolą yra įkeisti „Danske“ bankui. Pastatytų statinių vertė
2006 metais siekė 23 mln. litų.